Mirė Margaret Hamilton, „Apollo“ programinės įrangos kūrėja

Kaip 2026 m. rugsėjo 30 d. pranešė MIT, eidama 91-uosius metus mirė Margaret Hamilton – programinės įrangos inžinierė, išpopuliarinusi terminą „programinės įrangos inžinerija“ ir vadovavusi „Apollo“ skrydžių programinės įrangos kūrimui.

Hamilton vadovavo komandai, sukūrusiai skrydžio programinę įrangą, naudotą per „Apollo 11“ nusileidimą Mėnulyje. Vėliau ji tapo „Apollo“ valdymo ir aptarnavimo modulio komandos vadovo pavaduotoja. Prie projektui prisijungus šimtams specialistų, jos atsakomybės plėtėsi.

Ji sukūrė prioritetų nustatymo sistemą ir metodą, kurį vadino gynybiniu programavimu. Jis leido borto kompiuteriui nenumatytomis sąlygomis išsaugoti išteklius svarbiausioms užduotims.

Šis metodas tapo lemiamas 1969 m. liepos 20 d., „Apollo 11“ leidžiantis į Mėnulį. Dėl apdorojimo perkrovos borto kompiuteris ėmė siųsti pavojaus signalus. Programinė įranga atmetė mažesnio prioriteto užduotis ir palaikė esminių funkcijų veikimą, todėl nusileidimas galėjo tęstis.

„Pati idėja mane patraukė, kaip ir tai, kad anksčiau niekas to nebuvo daręs. Buvau pirmoji prie projekto prisijungusi programuotoja ir pirmoji jų pasamdyta moteris“, – 2019 m. Hamilton sakė laikraščiui „The Guardian“.

2017 m. interviu ji pasakojo, kad pavojaus signalams suveikus galvojo apie programinę įrangą, o vėliau pajuto, kaip komandos darbas susijungė į visumą: „Mes tai padarėme. Tai veikė.“

1936 m. Paolyje, Indianos valstijoje, gimusi Hamilton 1958 m. Earlhamo koledže įgijo matematikos bakalauro laipsnį. Su vyru ji persikėlė į Masačusetsą ir 1959 m. pradėjo dirbti MIT.

MIT ji kartu su Edwardu Nortonu Lorenzu dirbo kurdama orų prognozavimo programinę įrangą ir oro gynybos sistemas, o vėliau prisijungė prie Instrumentacijos laboratorijos, kuri 1965 m. ėmėsi kurti „Apollo“ skrydžių programinę įrangą.

Iš pradžių ji dirbo su nepilotuojamomis misijomis, vėliau tapo pirmąja „Apollo“ projektui pasamdyta programuotoja ir pirmąja programos programuotoja moterimi. Galiausiai ji vadovavo pilotuojamų misijų skrydžių programinės įrangos komandai.

Po „Apollo“ jos vadovaujant sukurta programinė įranga buvo pakartotinai panaudota tokiuose projektuose kaip „Skylab“ ir Kosminių erdvėlaivių programa. 1976 m. ji įkūrė bendrovę „Higher Order Software“, o 1986 m. – „Hamilton Technologies“.

Vėliau ji buvo įvertinta NASA prizu už išskirtinius pasiekimus kosmose 2003 m., prezidento Baracko Obamos įteiktu Prezidento laisvės medaliu 2016 m., įtraukimu į Nacionalinę aviacijos šlovės salę 2022 m. ir Smithsonian nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus Michaelo Collinso apdovanojimu už viso gyvenimo pasiekimus 2025 m.

Jos atvaizdas įtrauktas į LEGO rinkinį „NASA moterys“. Hamilton siekė, kad programinė įranga būtų laikoma inžinerijos disciplina, o terminą „programinės įrangos inžinerija“ vartojo pabrėždama griežtų metodų ir atsakomybės už visą sistemą svarbą. Ji teigė, kad iš pradžių kai kuriems šis terminas atrodė juokingas.

Jos darbas padėjo įtvirtinti praktikas, kurios šiandien yra itin svarbios kuriant sudėtingas sistemas, sudarančias šiuolaikinių technologijų ir infrastruktūros pagrindą.