„Harmony Link“: Lietuva ir Lenkija susitarė dėl jungties

Lietuva ir Lenkija susitarė, kaip jų teritorijose bus įgyvendintas būsimos „Harmony Link“ elektros jungties projektas. Spalio 8 d. Vilniuje Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ ir Lenkijos operatorė „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE) pasirašė sutartį dėl jungties sujungimo taško.

Dokumente nustatyta, kaip šalys pasienyje pasidalys projektavimo, statybos ir įrengimo darbus, suderins įrangą, išbandys liniją ir prijungs ją prie elektros tinklų. Jame taip pat apibrėžtas operatorių ir jų rangovų bendradarbiavimas, bandymų po statybos tvarka bei galimų defektų šalinimas garantiniu laikotarpiu. Pati elektros linija dar nėra pastatyta.

Fizinis sujungimo taškas numatytas Lenkijos teritorijoje, maždaug už 35 metrų nuo sienos. Eksploatacijos reikmėms PSE iš „Litgrid“ įsigis šią trumpą kabelinės linijos atkarpą. Sutarties pasirašyme dalyvavo Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius, abiejų šalių energetikos ministrai ir perdavimo operatorių vadovai.

Jungtis drieksis nuo Gižų iki „Ełk Bis“

„Harmony Link“ projektuojama kaip 700 MW galios, 220 kV įtampos kintamosios srovės sausumos jungtis. Lietuvoje ji bus prijungta prie Gižų transformatorių pastotės, o Lenkijoje drieksis iki „Ełk Bis“ pastotės. Lenkijos trasos dalyje numatyta pastatyti Norkų ir Vygrių pastotes bei atnaujinti esamą 220 kV Ostrolenkos ir Elko liniją.

PSE duomenimis, maždaug 100 kilometrų būsimos jungties Lenkijoje sudarys kabelinė linija, o kitose atkarpose bus naudojamos oro linijos.

Tai bus antroji Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų jungtis. Pirmoji – 400 kV „LitPol Link“ oro linija tarp Alytaus ir „Ełk Bis“ – jau veikia. „Litgrid“ skaičiuoja, kad įgyvendinus naują projektą bendras abiejų jungčių elektros perdavimo pralaidumas sieks iki 1 200 MW.

Eksploatacijos pradžia numatyta iki 2030 metų pabaigos

Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas ir Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka atskiru pareiškimu patvirtino tikslą „Harmony Link“ įjungti iki 2030 m. gruodžio 31 d.

Parengiamieji darbai jau vyksta. Rugpjūtį „Litgrid“ paskelbė Gižų transformatorių pastotės projektavimo ir statybos pirkimą, o rugsėjį sudarė sutartį dėl penkių autotransformatorių tiekimo. Gižų pastotė taps pagrindiniu tašku, per kurį naujoji jungtis bus prijungta prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo.

Iš pradžių „Harmony Link“ buvo planuojama kaip povandeninis kabelis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Vėliau operatoriai pasirinko sausumos trasą, nes smarkiai išaugo jūrinio kabelio ir keitiklių stočių kainos, o jų gamybos pajėgumai buvo užimti. Dėl atnaujintos projekto koncepcijos šalys susitarė 2024 metais.

Estija, Latvija ir Lietuva 2025 m. vasario 9 d. sinchronizavo savo elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklu. Ryšys su juo per Lenkiją jau veikia naudojant „LitPol Link“, todėl „Harmony Link“ statoma kaip papildoma jungtis. Ji turėtų padidinti elektros mainų galimybes ir sustiprinti tinklo atsparumą sutrikimų atvejais.

L. Savickas teigė, kad papildomas pralaidumas suteiks daugiau galimybių prekiauti elektra su Lenkija ir panaudoti Lietuvoje augančią atsinaujinančios elektros gamybą. M. Motyka pabrėžė abiejų šalių galimybes padėti viena kitai sutrikus energetikos infrastruktūrai. Nauja sutartis savaime nekeičia elektros kainų ar šiuo metu prieinamo perdavimo pajėgumo.

Kartu su pasienio sutartimi ministrai susitarė stiprinti greitos tarpusavio pagalbos mechanizmus, rengti bendras pratybas ir gerinti fizinę bei kibernetinę energetikos objektų apsaugą. Taip pat numatyta kaupti kritinės įrangos atsargas. Abi šalys ragina Europos Sąjungą skirti daugiau tikslinio finansavimo energetikos tinklų atsparumui didinti.

Spalio pradžioje „Litgrid“ pateikė paraišką ES finansavimui gauti būsimos Gižų pastotės fizinei apsaugai stiprinti. Planuojama šių investicijų vertė siekia 48 mln. eurų. Pagal pateiktą finansavimo modelį dalį lėšų tikimasi gauti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, o likusią dalį skirtų „Litgrid“.

„Litgrid“ siekia, kad apsaugos priemonės būtų įrengtos iki jungties eksploatacijos pradžios 2030 m. pabaigoje. Lenkijos operatorė taip pat nurodo, kad saugumas yra vienas projekto prioritetų. Pasirašyta sutartis apibrėžia techninę vietą, kurioje susijungs abiejų šalių tiesiamos linijos, o tolesni pirkimai ir statybos turės šį susitarimą paversti veikiančia jungtimi.