Lietuva gali tapti „Palantir“ regioniniu centru NATO

Lietuva gali tapti dirbtinio intelekto bendrovės „Palantir Technologies“ regioniniu centru Baltijos šalims ir NATO rytiniam flangui. Apie bendrovės plėtros Lietuvoje galimybes Niujorke kalbėjosi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir „Palantir“ bendraįkūrėjas bei vadovas Alexas Karpas.

Kaip trečiadienį pranešė Prezidentūra, susitikime taip pat aptartas bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityse. Konkreti naujo centro įkūrimo data ir galutinis sprendimas kol kas neskelbiami.

„Palantir“ Lietuvoje stiprintų technologijų veiklą

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvoje jau dirbanti „Palantir“ komanda ir bendrovės bendradarbiavimas su šalies gynybos sektoriumi sudaro pagrindą tolesnei plėtrai.

„Lietuva turi ambiciją būti ne tik pažangių technologijų naudotoja, bet ir vieta, kur jos kuriamos, išbandomos ir pritaikomos realiems gynybos poreikiams. Matome potencialą Lietuvai tapti stipriu „Palantir“ centru Baltijos šalims ir visam NATO rytiniam flangui, plėtojančiu Lietuvoje kuriamas gynybos technologijas. Lietuvoje išbandyti bendri sprendimai galėtų būti pritaikomi ir kitose NATO valstybėse“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Susitikime aptartos galimybės Lietuvoje plėsti „Palantir“ inžinerijos, produktų diegimo ir verslo plėtros pajėgumus. Taip pat kalbėta apie Lietuvos potencialą tapti pažangių gynybos technologijų bandymų ir plėtros aplinka, bendradarbiaujant su Lietuvos ir sąjungininkų pajėgomis.

„Palantir“ Lietuvoje veikia nuo 2022 metų. Šiuo metu bendrovės komanda Lietuvoje aptarnauja klientus Baltijos regione.

D. Nausėdienė kalbėjo apie visuomenių atsparumą

Kartu su prezidentu Jungtinėse Valstijose viešinti pirmoji ponia Diana Nausėdienė Niujorke dalyvavo aukšto lygio renginyje „Pasaulis 2026 m.: stabilumo paieškos neapibrėžtumo laikais. Patirčių mozaika“. Jį kartu su kitomis pirmosiomis poniomis ir ponais organizavo Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska.

D. Nausėdienė teigė, kad neapibrėžtumą lemia ne tik išorinės grėsmės, karai, autoritariniai režimai ir sparčiai besikeičiančios technologijos, bet ir tai, kas vyksta žmonių bei visuomenių mąstyme.

„Kai kalbame apie neapibrėžtumo laikus, pirmiausia galvojame apie konfliktus ir karus, diktatūras ir autoritarinius režimus, sparčiai besikeičiančias technologijas. Tačiau pats neapibrėžtumo šaltinis ir skirtingų jėgų taikinys yra mūsų protas – mūsų suvokimas, tikrovės supratimas, vertinimas, išvados ir tolesnės reakcijos“, – sakė pirmoji ponia.

Jos teigimu, neapibrėžtumo laikais stiprėja autoritarizmo patrauklumas, nes žmonės ieško stabilumo ir autoriteto. D. Nausėdienė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos kelias iš sovietinės okupacijos į demokratiją buvo grindžiamas laisve, žmogaus orumu, inovacijomis ir atsakomybe.

Renginyje valstybių vadovų sutuoktiniai dalijosi savo šalių patirtimi, kaip neapibrėžtumo sąlygomis išsaugoti visuomenių sanglaudą, orumą, pasitikėjimą ir gebėjimą veikti kartu. Susitikimas surengtas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 81-osios sesijos metu, tęsiant per šeštąjį pirmųjų ponių ir ponų aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive pradėtą pokalbį apie visuomenių atsparumą.