Vilniaus juodosios anglies 46 proc. atkeliauja iš toli

Šaltuoju metų laiku vidutiniškai 46 proc. Vilniaus ore esančios juodosios anglies koncentracijos lemia tolimoji oro masių pernaša. Tai reiškia, kad reikšminga dalis šių suodžių sostinę pasiekia iš kitų regionų, o susidaro ne vien dėl vietinio transporto ar pastatų šildymo.

Tokius rezultatus pristatė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus mokslininkė dr. Agnė Minderytė. Rugsėjo 18 d. FTMC pranešė apie apgintą jos disertaciją, kurioje nagrinėta vietinių taršos šaltinių ir didelius atstumus įveikiančių oro masių įtaka juodosios anglies koncentracijai.

Vilniuje tolimoji pernaša sudaro 46 proc.

Juodoji anglis – degimo metu susidarančių smulkiųjų dalelių sudedamoji dalis. Į atmosferą ji gali patekti iš transporto, deginant kietąjį kurą ar veikiant kitiems degimo šaltiniams. Oro srautai šias daleles gali nunešti toli nuo jų susidarymo vietos, todėl vien mieste atliekami oro matavimai ne visada atskleidžia tikrąją taršos kilmę.

A. Minderytės tyrime nagrinėti Vilnius ir Varšuva, taip pat dvi regioninės vietovės: Preila Lietuvoje ir Hiltemosa Pietų Švedijoje. Vertinant oro masių judėjimo trajektorijas, matavimai buvo derinami su atmosferos pernašos modeliavimu, naudojant FLEXPART ir HYSPLIT modelius.

Nustatyta, kad šaltuoju metų laiku tolimoji oro masių pernaša vidutiniškai lėmė 46 proc. juodosios anglies koncentracijos Vilniuje ir 53 proc. Varšuvoje. Tai rodo, kad net dideliuose miestuose dalį šio teršalo kiekio lemia už miesto ribų vykstantys procesai.

46 proc. rodiklis netaikomas visai Vilniaus oro taršai ir neapibūdina visų metų laikų. Jis nusako juodosios anglies koncentraciją konkrečiomis tirtomis šaltojo sezono sąlygomis. Be to, tolimoji pernaša nėra tapati konkrečiai taršos kilmės valstybei, todėl tyrimas nereiškia, kad visas atkeliaujantis teršalų kiekis susidarė už Lietuvos ribų.

Vietinių priemonių ne visada pakanka

Mažiau taršus šildymas ir transporto išmetamųjų teršalų mažinimas gali sumažinti vietoje susidarančios juodosios anglies kiekį. Tačiau šios priemonės savaime nesustabdo teršalų, kuriuos oro masės atneša iš kitų regionų. Todėl oro kokybės politika turi remtis ne tik koncentracijų matavimais, bet ir taršos kilmės analize.

Tai nereiškia, kad vietinės priemonės neveiksmingos. Atskyrus vietinės ir atkeliaujančios taršos indėlį, galima tiksliau įvertinti konkrečių sprendimų rezultatą ir nustatyti, kur reikalingas platesnis bendradarbiavimas.

Juodoji anglis svarbi ne tik oro kokybės specialistams. Ji sugeria Saulės spinduliuotę ir veikia atmosferos šiluminę pusiausvyrą, todėl jos šaltinių nustatymas reikšmingas ir klimato tyrimams.

Pagrindinė A. Minderytės tyrimo išvada – miestų oro kokybę lemia ne vien jų teritorijoje susidaranti tarša. Vilniuje nustatytas 46 proc. rodiklis turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretų teršalą, sezoną ir tyrimo sąlygas.