Startup Fair 2026 sutelkė Baltijos startuolių ekosistemą

Rugsėjo 17 d. Vilniaus LITEXPO vykusi „Startup Fair 2026“ subūrė daugiau nei 2 000 įkūrėjų, investuotojų, ekosistemos kūrėjų ir technologijų lyderių. Renginys tapo vienu aktyviausių susitikimų taškų Baltijos šalių startuolių kalendoriuje. Vis dėlto šiemet jis sąmoningai mažiau priminė į scenas orientuotą konferenciją, o labiau – žmones jungiančią platformą.

Vienas ryškiausių pokyčių, palyginti su ankstesniais renginiais, buvo didesnis dėmesys tinklaveikai. Renginyje atsirado daugiau erdvės, susitikimams skirtos infrastruktūros ir progų individualiems pokalbiams. Tai atspindėjo organizatorių siekį kurti prasmingus ryšius ir užtikrinti kokybišką kontaktų derinimą. „Startup Fair“ siūlė specialias tinklaveikos ir parodų erdves, kontaktų derinimo platformą bei struktūruotas galimybes susitikti su investuotojais ir ekosistemos dalyviais. Startuolių zona buvo aiškiai sukurta tam, kad dalyvavimas virstų susitikimais, grįžtamuoju ryšiu ir verslo galimybėmis.

Šis pokytis buvo juntamas visą dieną. Diskusijos ir pagrindiniai pranešimai išliko svarbūs, tačiau didelė dalis tikrosios veiklos vyko tarp scenų: įkūrėjai pristatinėjo produktus, investuotojai skubėjo iš vieno suplanuoto susitikimo į kitą, startuolių komandos bendravo su potencialiais partneriais, o visoje renginio erdvėje virė dešimtys mažesnių pokalbių.

Didesnė susitikimų erdvė Baltijos startuolių ekosistemai

„Startup Fair 2026“ organizavo „Startup Lithuania“ kartu su ROCKIT, o renginio tema buvo „Ateitis priklauso kūrėjams“. Oficialūs prieš renginį skelbti duomenys rodė, kad tikėtasi daugiau nei 2 000 dalyvių, daugiau nei 450 startuolių ir daugiau nei 430 investuotojų iš daugiau kaip 60 šalių.

Programa buvo išdėstyta keliose erdvėse. Pagrindinėje scenoje vyko svarbiausi pranešimai, panelinės diskusijos ir atidarymo sesijos, o tinklalaidžių studijoje ir „Garden Stage“ scenoje buvo siūlomi labiau koncentruoti bei neformalūs formatai. Atskira „Pitch Battle“ erdvė tapo viena pagrindinių renginio traukos vietų – joje startuolių komandos visą dieną varžėsi dėl investuotojų dėmesio ir galimybės patekti į finalą.

Vidurdienį vaikštant po LITEXPO, tokios struktūros mastas buvo akivaizdus. Renginys nebebuvo priklausomas nuo vienos centrinės scenos, turinčios išlaikyti auditorijos dėmesį. Žmonės nuolat judėjo tarp pranešimų, startuolių stendų, susitikimų ir tinklaveikos erdvių, todėl konferencija atrodė labiau išskaidyta ir, svarbiausia, naudingesnė dalyviams, atvykusiems pirmiausia megzti ryšių.

Tai vėliau atsispindėjo ir nuo scenos paskelbtuose skaičiuose. Kol „Pitch Battle“ komisija priiminėjo sprendimą, renginio vedėjai pranešė, kad „Startup Fair“ aplankė daugiau nei 2 000 žmonių, o per dieną „Brella“ platformoje užmegzta beveik 1 000 kontaktų arba įvyko tiek pat susitikimų.

Pagrindinės scenos pokalbiai padėjo suprasti kontekstą

Pagrindinė scena išliko intelektualiniu konferencijos centru, subūrusiu įkūrėjus, investuotojus, vadovus ir ekosistemos lyderius aptarti jėgų, formuojančių Europos technologijų įmones.

„Startup Fair“ 2026 m. programos centre buvo ne tik garsiausias ažiotažas, bet ir kūrėjai. Darbotvarkėje aptarti įmonių kūrimo, plėtros į naujas rinkas, investicijų, dirbtinio intelekto, reguliavimo, Europos konkurencingumo ir praktinio technologijų verslo augimo klausimai.

Prieš renginį paskelbtame pranešėjų sąraše buvo tokie vardai kaip buvęs „WIRED UK“ redaktorius David Rowan, „Financial Times“ technologijų redaktorė Elaine Moore, „Cast AI“ bendraįkūrėjas Einaras von Gravrock ir „Oxylabs“ vadovas Vytautas Savickas, taip pat įkūrėjai bei vadovai iš platesnės Lietuvos ir Europos technologijų ekosistemos.

Todėl turinys ir tinklaveika visą dieną stiprino vienas kitą. Scenoje išgirsta diskusija po kelių minučių galėjo tęstis pokalbyje koridoriuje, prie startuolio stendo ar suplanuotame susitikime su investuotoju.

„Pitch Battle“: nuo dešimčių startuolių iki aštuonių finalininkų

Jei tinklaveika buvo pagrindinė „Startup Fair 2026“ struktūrinė ašis, „Pitch Battle“ tapo konkurencine renginio kulminacija.

Į platesnę konkurso programą per dieną savo idėjų pristatyti investuotojams pakviestos dešimtys startuolių. Iš pradžių „Startup Fair“ planavo į sceną pakviesti iki 40 komandų. Jos buvo vertinamos pagal sprendžiamos problemos mastą, sprendimo kokybę ir plėtros potencialą, pažangą rinkoje, komandą bei paties pristatymo stiprumą.

Vėlyvą popietę dalyvių skaičius sumažėjo iki aštuonių finalininkų.

Formatas buvo negailestingai paprastas. Kiekviena komanda turėjo vos kelias minutes paaiškinti, ką kuria, kodėl ši problema svarbi, kodėl jų sprendimas gali augti ir kodėl investuotojai turėtų į jį atkreipti dėmesį.

Finalo transkripcija patvirtina aštuonių komandų struktūrą: finalo viduryje vedėjas paskelbė, kad liko keturi startuoliai; kitas pasirodė „BeBright“, po jo šeštuoju numeriu pristatytas „PulpTronics“, vėliau – „TrueMarket“ ir galiausiai „Vuberitas“.

„Smarti“ atidžiai stebėjo antrąją finalo dalį, kurioje ypač išryškėjo įmonių įvairovė. Dėl investuotojų pasitikėjimo varžėsi švietimo technologijų, tvarios elektronikos, žemės ūkio prekybos finansavimo, sveikatos technologijų ir kosmoso technologijų įmonės.

„BeBright“ siekia aptikti spragas, kurių mokytojai ne visada pastebi

„BeBright“, kurį pristatė bendraįkūrėjas ir vadovas Mantas Vičius, į gerai pažįstamą problemą pažvelgė per duomenų prizmę: mokiniams matematika dažnai sekasi sunkiai ne dėl tuo metu nagrinėjamos temos, bet dėl spragų, atsiradusių prieš kelis mėnesius ar net metus.

Platforma skirta nustatyti šias žinių spragas ir rekomenduoti individualizuotą mokymosi turinį, įskaitant užduotis bei vaizdo įrašus.

M. Vičius teigė, kad per praėjusius metus „BeBright“ jau pasiekė 40 000 mokančių mokinių, o tai sudaro maždaug trečdalį Lietuvos mokyklų. Už vieną mokinį per mokslo metus įmonė ima 25 eurus, o tarp jos klientų yra mokyklos ir savivaldybės.

Bendrovė dabar žvelgia už Lietuvos ribų. „BeBright“ pritraukia 1,5 mln. eurų investiciją plėtrai Vidurio ir Rytų Europoje, o Lenkija įvardyta kaip kita tikslinė rinka.

Pristatymas išsiskyrė tuo, kad aiškiai suprantamą švietimo problemą susiejo su jau pamatuojamu sprendimo pritaikymu. Tai nebuvo vien idėja, ieškanti pirmosios klasės.

„PulpTronics“ siekia pašalinti metalą iš milijardų vienkartinių RFID žymų

„PulpTronics“ į sceną žengė su visiškai kitokiu pasiūlymu – popierine elektronika.

RFID žymos plačiai naudojamos mažmeninėje prekyboje ir logistikoje – nuo atsargų valdymo iki automatizuoto atsiskaitymo. Pasak bendraįkūrėjos ir vadovės Chloe, kasmet vienkartiniam naudojimui pagaminama daugiau nei 45 mlrd. tokių žymų.

Problema slypi šių iš pažiūros paprastų žymų sudėtyje. Įprasti RFID produktai sudaryti iš lustų, klijų ir metalinių antenų, todėl gaminys, kuris dažnai išmetamas beveik iškart, tampa atliekomis.

„PulpTronics“ teigia, kad jų patentuota lazerinė technologija gali popieriuje jau esančią anglį paversti laidžia medžiaga ir taip sukurti perdirbamą RFID žymą be metalinės antenos.

Remiantis pristatymu, šis sprendimas galėtų sumažinti sąnaudas 30 proc., o CO2 emisijas – 60 proc. Įmonė jau gavo aštuonis ketinimų protokolus, partnerystėms atrinko keturis pasaulinius prekių ženklus ir neseniai pritraukė 2 mln. svarų sterlingų, kad automatizuotų didesnę gamybos dalį.

Jos ambicijos neapsiriboja RFID technologija. Komanda pagrindinę technologiją vertina kaip platformą kitoms vienkartinės elektronikos formoms.

„TrueMarket“ žemės ūkio prekybą paverčia investuojamu turtu

„TrueMarket“ vadovė ir bendraįkūrėja Chiara savo pristatymą pradėjo nuo išgalvoto mažo mangų augintojo, vardu Pepe, istorijos.

Ši istorija iliustravo labai realią finansavimo problemą. Maži žemės ūkio gamintojai gali turėti patikimų pirkėjų užsienyje, tačiau vis tiek susidurti su sunkumais gaudami trumpalaikio apyvartinio kapitalo. Pirkėjai gali atidėti mokėjimą, siekdami apsisaugoti nuo sukčiavimo ar pristatymo rizikos, o tradiciniai skolintojai gali nenorėti finansuoti gamintojo.

„TrueMarket“ šią spragą bando užpildyti pasitelkdama dirbtiniu intelektu paremtą žemės ūkio prekybos infrastruktūrą.

Platformoje kuriamos sutartys, šalims ir sandoriui priskiriamas DI pagalba sudarytas kredito profilis, o investuotojai arba finansų institucijos gali skirti kapitalą prekybai finansuoti. Lėšos gali būti išmokamos pasiekus iš anksto numatytus etapus.

Įmonė nurodė, kad apdorojo daugiau nei 20 mln. JAV dolerių vertės sandorių, pernai gavo 700 000 JAV dolerių pajamų ir šiemet siekia pasiekti 1 mln. JAV dolerių pajamų.

„TrueMarket“ šiuo metu pritraukia 1 mln. JAV dolerių investicijų etapą. Pasak pristatymo, 55 proc. sumos jau buvo užtikrinta, tad dar liko maždaug 450 000 JAV dolerių.

Tai buvo vienas finansiškai brandžiausių finalo pristatymų – jo istoriją jau pagrindė ir sandorių apimtis, ir pajamos.

Nuo ksenono prie bismuto: „UVIRESO“ siekia pakeisti mažųjų palydovų traukos sistemas

Paskutinis pristatymas konkursą nukėlė į kosmosą.

„UVIRESO“ atstovavęs Vincentas pristatė mažiesiems palydovams skirtą elektrinės traukos sistemą. Joje vietoj ksenono, dažnai naudojamo esamose elektrinės traukos sistemose, kaip varomoji medžiaga naudojamas bismutas.

Argumentai iš dalies ekonominiai, iš dalies inžineriniai. Ksenonas yra brangus, jo pasiūla ribota, o jam laikyti reikalingos palyginti didelės sistemos. „UVIRESO“ mano, kad bismutas gali tapti pigesne ir kompaktiškesne alternatyva.

Komanda teigė, kad jos variklio kaina turėtų siekti apie 210 000 eurų ir leisti sutaupyti maždaug 140 000 eurų, palyginti su konkuruojančiomis sistemomis. „NanoAvionics“ jau yra pirmasis įmonės klientas.

Komanda taip pat pabrėžė pažangą mažinant temperatūrą, reikalingą darbui su bismutu. Nors konkuruojantiems tyrimų metodams gali reikėti maždaug 800 laipsnių Celsijaus temperatūros, „UVIRESO“ teigė, kad jos technologija gali veikti esant maždaug 450 laipsnių temperatūrai.

Pristatymo metu įmonė ieškojo 360 000 eurų investicijos, kuri yra dalis platesnio 1,3 mln. eurų finansavimo poreikio, ir ruošėsi pradėti dar vieną prototipo projektą vakuuminėje kameroje.

Po kelių minučių „UVIRESO“ į sceną grįžo dėl visiškai kitos priežasties.

„Halide Energy“, „3P-DEFENCE“ ir „UVIRESO“ tapo pagrindiniais laimėtojais

Pasibaigus paskutiniam pristatymui, komisija išėjo priimti sprendimo.

Iš pradžių renginio vedėjai scenoje pristatytą investicijų fondą apibūdino tiesiog kaip vertą daugiau nei 1 mln. eurų.

Galutinis pranešimas atskleidė gerokai daugiau.

Vėliau „Startup Fair“ patvirtino, kad trimis pagrindiniais „Pitch Battle“ laimėtojais tapo „Halide Energy“, „3P-DEFENCE“ ir „UVIRESO“. Šios įmonės pakviestos pradėti derybas dėl daugiau nei 5 mln. eurų potencialių investicijų, kuriose dalyvauja „Aneli Capital“, „BSV Ventures“, „FIRSTPICK“, „LitBAN“, „EstBAN“, „Latvian Business Angels Network“ ir „Coinvest Capital“.

Svarbu atskirti, kad ši suma reiškia derybas dėl potencialių investicijų, o ne automatiškai trims įmonėms padalijamus 5 mln. eurų.

Trys laimėtojai taip pat parodė, kokia plati renginyje buvo investuotojų interesų įvairovė.

„Halide Energy“ kuria energijos kaupimo technologijas, „3P-DEFENCE“ veikia gynybos technologijų srityje, o „UVIRESO“ vysto elektrinę trauką mažiesiems palydovams. Rezultatai energijos, gynybos ir kosmoso technologijas iškėlė į šių metų konkurso viršūnę.

Specialieji prizai pripažinimą išplėtė gerokai plačiau

Trys pagrindiniai laimėtojai nebuvo vieninteliai startuoliai, iš „Startup Fair“ išsinešę naujų galimybių.

Taip pat paskelbta virtinė partnerių prizų:

• „Cornea Sense“ gavo „Life Sciences Baltics“ prizą.
• „UVIRESO“ gavo „Plug and Play“ prizą.
• „Cornea Sense“ taip pat gavo „Sorainen“ prizą.
• „Callsy AI“ gavo „Copla“ prizą.
• „3P-DEFENCE“ gavo „Talent Hub“ prizą.
• „Halide Energy“ gavo „Google Cloud“ prizą.
• „Alongwave“ gavo „Freshmango“ prizą.
• „Vocali“ gavo „TRINITI“ prizą.

„Startup Lithuania“ taip pat pranešė, kad atrinkti startuoliai gaus bilietus į „Web Summit“ ir galės toliau megzti tarptautinius ryšius už Vilniaus ribų.

Šių papildomų apdovanojimų svarbos nereikėtų nuvertinti. Startuolių konkursai dažnai vertinami pagal pagrindinę investicijų sumą, tačiau prieiga prie akseleratorių, debesijos infrastruktūros, teisinių žinių, darbuotojų paieškos paramos, matomumo žiniasklaidoje ir tarptautinių renginių jaunai įmonei gali būti ne mažiau vertinga.

Pati „Startup Fair“ teigia, kad 2024 ir 2025 m. „Pitch Battle“ dalyviai jau pritraukė daugiau nei 22 mln. eurų. Tai rodo, kad konkurso vertė dažnai išryškėja praėjus keliems mėnesiams po scenos šviesų užgesimo, o ne pačią renginio dieną.

„Startup Fair“ vis labiau tampa tinklu, o ne vien renginiu

„Startup Fair 2026“ scenoje netrūko priežasčių dalyvauti: žinomi pranešėjai, diskusijos su investuotojais, ambicingi įkūrėjai ir „Pitch Battle“, pasibaigęs derybomis dėl daugiau nei 5 mln. eurų potencialių investicijų.

Tačiau svarbiausias šių metų pokytis galbūt vyko toliau nuo mikrofonų.

Palyginti su ankstesniais renginiais, konferencijoje pastebimai daugiau dėmesio skirta erdvėms ir priemonėms, leidžiančioms žmonėms iš tikrųjų susitikti. Daugiau tinklaveikos erdvės, speciali susitikimų infrastruktūra, kontaktų derinimas per „Brella“, išplėsta Startuolių zona ir programa, skatinanti investuotojus, įkūrėjus bei partnerius judėti tarp pokalbių, pakeitė renginio ritmą.

Ši kryptis atitiko pačios „Startup Fair“ pozicionavimą. Organizatoriai nuolat pristatė konferenciją kaip prasmingų ryšių ir kontaktų derinimo vietą bei ragino startuolius tinklaveiką laikyti pagrindine renginio dalimi, o ne veikla, kurią reikia įsprausti tarp diskusijų.

Dienos pabaigoje, kai renginyje apsilankė daugiau nei 2 000 dalyvių, o nuo scenos paskelbta apie beveik 1 000 susitikimų ar užmegztų ryšių, ši strategija atrodė pasiteisinusi.

Todėl „Startup Fair 2026“ labiau priminė ne pranešimų rinkinį su prie jo prijungtu startuolių konkursu, o aktyvią idėjų, kapitalo ir ryšių rinką.

„Pitch Battle“ turėjo savo laimėtojus. Diskusijos davė peno pokalbiams. Tačiau daugeliui LITEXPO susirinkusių žmonių vertingiausias rezultatas galėjo būti kur kas paprastesnis – susitikti su tinkamu žmogumi tinkamu metu.

Ir panašu, kad būtent tai vis labiau tampa pagrindine „Startup Fair“ paskirtimi.