Lietuvos indėlis į pirmąją Europos komercinę raketą

Rugsėjo 5-ąją Europos kosmoso pramonė pasiekė svarbų etapą. Vokietijos bendrovės „Isar Aerospace“ sukurta raketa „Spectrum“ sėkmingai pasiekė orbitą, pakilusi iš Andøya kosmodromo Norvegijoje. Tai buvo pirmasis sėkmingas orbitinis raketos paleidimas iš žemyninės Europos, o „Spectrum“ tapo pirmąja Europos komercine raketa, pasiekusia orbitą.

Ši misija reikšminga ir Lietuvai. Vienas į orbitą iškeltų palydovų – „FramSat-1“, kurį sukūrė Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto NTNU studentų komanda „Orbit NTNU“. Palydove įrengtos Vilniuje veikiančios bendrovės „Kongsberg NanoAvionics“ pagamintos saulės baterijų plokštės ir radijo ryšio įranga, skirta duomenims perduoti tarp palydovo ir antžeminių stočių.

Vilniuje sukurti komponentai jau veikia orbitoje

Praėjus vos kelioms valandoms po paleidimo, „Orbit NTNU“ užmezgė pirmąjį ryšį su „FramSat-1“. Iš palydovo gauta telemetrija parodė, kad jo energijos generavimo ir radijo ryšio sistemos veikia tinkamai. Tai praktinis Vilniuje sukurtų kosmoso technologijų patikimumo įrodymas.

Saulės baterijų plokštės palydovui tiekia elektros energiją, o radijo ryšio įranga leidžia perduoti techninius duomenis ir palaikyti ryšį su Žemėje esančiomis stotimis. Tokie komponentai būtini mažiesiems palydovams, naudojamiems moksliniams eksperimentams, Žemės stebėjimui, ryšio bandymams ir studentų projektuose.

Ką tai reiškia Lietuvos rinkai?

Lietuvos vartotojams šis įvykis nėra tiesiogiai susijęs su nauju produktu, kurį būtų galima įsigyti parduotuvėje. Vis dėlto jis rodo, kad Lietuvoje kuriamos technologijos tampa tarptautinių kosmoso misijų dalimi. Tai svarbu šalies inžinerijos, lazerių, elektronikos ir aukštųjų technologijų sektoriams, taip pat universitetams bei pritraukiant talentus.

Mažųjų palydovų rinka visame pasaulyje auga, nes tokios platformos yra paprastesnės ir pigesnės už didelius tradicinius palydovus. Lietuvai tai atveria galimybių prisidėti prie palydovų sistemų, ryšio modulių ir energijos sprendimų kūrimo. Lietuvos įmonėms tai gali reikšti naujas eksporto, mokslinių tyrimų ir bendrų projektų galimybes.

Dar viena sąsaja su Norvegijos kosmodromu

„Spectrum“ paleidimas tiesiogiai susijęs ir su „Kongsberg NanoAvionics“. Įmonės motininė bendrovė „KONGSBERG“ valdo 10 proc. bendrovės „Andøya Space AS“, eksploatuojančios Andøya kosmodromą. Taigi Vilniuje sukurti palydovų komponentai ir paleidimo infrastruktūra susijungė vienoje istorinėje Europos kosmoso misijoje.