Lietuvos startuoliai sumokėjo rekordinį 228 mln. eurų

Lietuvoje veikiantys startuoliai 2026 m. antrąjį ketvirtį į šalies biudžetą sumokėjo 228,2 mln. eurų – tai didžiausia iki šiol per vieną ketvirtį užfiksuota suma. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, surinkta suma išaugo 38 proc. ir aiškiai parodė, kad Lietuvos startuolių ekosistema ne tik plečiasi, bet ir vis labiau prisideda prie valstybės finansų, darbo rinkos bei technologinės pažangos.

Nors darbuotojų skaičius ir vidutinis atlyginimas sektoriuje augo nedaug, mokesčių surinkimas šoktelėjo ženkliai. Viena svarbiausių priežasčių – didesnė pelno mokesčio dalis, kuri tradiciškai labiausiai išryškėja antrąjį metų ketvirtį, kai įmonės deklaruoja ir sumoka metinius įsipareigojimus. Dėl šios priežasties antrojo ketvirčio rezultatus tikslingiausia lyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, o ne su pirmuoju šių metų ketvirčiu.

Kodėl šis rezultatas svarbus Lietuvai?

„Lietuvos startuolių verslo modelis yra išskirtinis tuo, kad didžioji dalis pajamų uždirbama tarptautinėse rinkose, o Lietuvoje jos virsta atlyginimais, mokesčiais ir reinvesticijomis į augimą“, – pabrėžia asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė. Pasak jos, stiprėjantis startuolių indėlis rodo, kad sektorius kuria vis didesnę ekonominę vertę Lietuvai, Vilniui, Kaunui ir kitoms inovacijų ekosistemoms.

Ši tendencija svarbi ir Lietuvos rinkai: kai technologijų įmonės auga tarptautiniu mastu, naudą jaučia vietos darbuotojai, paslaugų tiekėjai, mokesčių sistema ir investuotojai. Tai taip pat patvirtina, kad Lietuvos startuoliai tampa ne tik inovacijų kūrėjais, bet ir reikšmingu fiskalinės drausmės bei ekonominio tvarumo veiksniu.

Ekosistemos augimą lėmė ne vien „Revolut“

Rekordinis ketvirčio rezultatas buvo pasiektas ne vien dėl kelių didžiųjų vardų. Lyginant 2025 ir 2026 metų antruosius ketvirčius bei eliminuojant „Revolut“ ir beveik iš Lietuvos pasitraukusio „Binance“ sumokėtus mokesčius, likusių startuolių sumokėta suma vis tiek padidėjo apie 28 proc. Tai rodo, kad augimas yra platus ir apima visą technologijų sektorių, o ne tik didžiausius žaidėjus.

Vis dėlto „Revolut“ įtaka išlieka labai reikšminga: finansinių technologijų grupė per ketvirtį sumokėjo 56,6 mln. eurų – beveik ketvirtadalį visų sektoriaus mokesčių. Toks rezultatas sustiprina Lietuvos, kaip fintech ir aukštos pridėtinės vertės technologijų centro, pozicijas Europoje.

TOP 5 daugiausia mokesčių sumokėję startuoliai

• Revolut – 56,6 mln. eurų (+277 proc., palyginti su 2025 m. II ketv.)
• Vinted – 22,7 mln. eurų (+101 proc.)
• Nord Security – 9,1 mln. eurų (+26 proc.)
• Oxylabs – 7,3 mln. eurų (+153 proc.)
• Baltic Classifieds Group – 6,4 mln. eurų (+24 proc.)

Bent 1 mln. eurų mokesčių per ketvirtį sumokėjo 33 startuoliai, kai prieš metus tokių įmonių buvo 24. Be to, 16 iš 100 didžiausių sektoriaus mokesčių mokėtojų jau per pirmąjį 2026 m. pusmetį sumokėjo daugiau nei per visus 2025 metus. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Orbio World“, kuri per šešis šių metų mėnesius sumokėjo 6,6 mln. eurų, viršydama pernai pasiektą 4,4 mln. eurų rezultatą.

Produktyvumas kyla sparčiau nei kitose šakose

Rekordiniai mokesčiai atspindi ne tik sėkmingus pardavimus, bet ir ilgalaikį produktyvumo augimą. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos startuolių apyvarta vienam darbuotojui padvigubėjo daugiau nei du kartus – nuo 117 tūkst. iki 237 tūkst. eurų. Tuo metu kituose sektoriuose augimas buvo gerokai kuklesnis: nuo 73 tūkst. iki 105 tūkst. eurų.

Lietuvai, kur talentų pasiūla ribota, toks modelis ypač svarbus. Startuoliai sugeba didinti pajamas neatsisveikindami su efektyvumu ir neplėsdami komandų taip greitai, kaip tradiciniai verslai. Tai itin aktualu Lietuvos rinkai, kur konkurencija dėl programuotojų, duomenų analitikų, produktų vadovų ir DI specialistų nuolat auga.

Vidutinis atlyginimas startuoliuose išlieka aukštas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvos startuoliuose siekė 4,7 tūkst. eurų per mėnesį prieš mokesčius. Tai beveik dvigubai daugiau nei šalies vidurkis. Pastarųjų kelių ketvirčių duomenys rodo, kad atlyginimų lygis sektoriuje stabilizavosi 4,6–4,8 tūkst. eurų intervale.

„Kai atlygio lygis jau yra aukštas, technologijų įmonės dėl talentų konkuruoja ne vien alga. Lietuvoje vis svarbesni tampa akcijų opcionai, lankstesnis darbas, stipri komanda, vidinė kultūra ir galimybė dirbti su sudėtingais produktais“, – pažymi G. Verbickaitė. Ši tendencija ypač matoma Vilniuje ir Kaune, kur susitelkę daugiausia IT ir skaitmeninių paslaugų specialistų.

Darbuotojų skaičius ir didžiausi darbdaviai

Šiuo metu Lietuvos startuoliuose dirba 19,6 tūkst. žmonių – apie 1 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausi darbdaviai išlieka „Vinted“ (1894 darbuotojai), „Nord Security“ (1172) ir „Wargaming“ (668). Didžiausią metinį augimą Lietuvoje užfiksavo „Vinted“, savo komandą padidinusi 332 žmonėmis, arba 21 proc.

Toks augimas rodo, kad vietos technologijų kompanijos tampa vis patrauklesnės ne tik lietuviams specialistams, bet ir tarptautiniams talentams, kurie renkasi Lietuvą dėl konkurencingos aplinkos, aukštos darbo kokybės ir augančios inovacijų infrastruktūros.

Gynybos technologijos, kosmosas ir DI – sparčiausiai augantys segmentai

2026 m. antrąjį ketvirtį mokesčiai augo beveik visose „Unicorns Lithuania“ stebimose industrijose. Tačiau ryškiausias šuolis matomas gynybos technologijų segmente: per metus sumokėti mokesčiai išaugo 264 proc., o darbuotojų skaičius – 37 proc. Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai ši kryptis demonstruoja itin spartų augimą. Pirmąjį 2026 m. ketvirtį mokesčių augimas siekė 91 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Brolis Defence Group“ 2026 m. antrąjį ketvirtį sumokėjo 1,8 mln. eurų mokesčių ir pirmą kartą peržengė milijono eurų ribą per vieną ketvirtį. Tai svarbus signalas, kad Lietuvoje formuojasi ne pavieniai projektai, o tvirta gynybos technologijų ekosistema.

Kosmoso technologijų įmonės taip pat augo sparčiai: jų sumokėti mokesčiai per metus padidėjo 105 proc., o darbuotojų skaičius – 26 proc. Didžiausia šio segmento mokesčių mokėtoja buvo „Kongsberg NanoAvionics“. Tuo tarpu pažangiosios gamybos ir pramonės technologijų sektorius per metus padidino mokesčius 78 proc., o darbuotojų skaičių – 15 proc.

„Kai matome, kad gynybos technologijų augimas tęsiasi antrą ketvirtį iš eilės, tai jau galima vertinti kaip ilgalaikę kryptį. Kartu augant kosmoso ir pramonės technologijoms, stiprėja įmonės, kurioms reikia inžinerijos, gamybos ir programinės įrangos kompetencijų“, – sako G. Verbickaitė.

Dirbtinis intelektas Lietuvoje jau kuria realią ekonominę vertę

Dar viena ryški tendencija – sparčiai augantys dirbtinio intelekto startuoliai. „nexos.ai“ per metus sumokėtų mokesčių sumą padidino 11 kartų, o komandos dydį padvigubino iki 84 darbuotojų. „Sintra“ mokesčių sumą beveik patrigubino, o darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo daugiau nei du kartus – iki 45 darbuotojų.

Tai svarbu Lietuvos vartotojams ir verslui, nes DI sprendimai vis dažniau naudojami klientų aptarnavime, rinkodaroje, programų kūrime, automatizavime ir duomenų analitikoje. Lietuvos rinka tampa ne tik technologijų diegėja, bet ir jų kūrėja. Tai reiškia daugiau vietinių DI įrankių, daugiau darbo vietų ir didesnį potencialą konkuruoti su globaliomis platformomis.

Lietuvos startuolių ekosistema toliau stiprėja

„Unicorns Lithuania“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 1,1 tūkst. startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių. Šis skaičius parodo, kad Lietuva jau seniai nėra tik maža Baltijos šalis technologijų žemėlapyje – tai vis labiau brandi, tarptautinė ir aukštos pridėtinės vertės inovacijų ekosistema.

Žvelgiant plačiau, rekordiniai mokesčių rodikliai, aukšti atlyginimai, augantis DI segmentas ir stiprėjantys specializuoti sektoriai rodo, kad Lietuvos startuoliai tampa svarbiu visos ekonomikos varikliu. Tai gera žinia tiek investuotojams, tiek darbuotojams, tiek lietuviams, kurie naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis kasdien – nuo el. prekybos ir fintech iki kibernetinio saugumo bei pažangių B2B sprendimų.