VU tyrėjai nagrinės „Tinder“, DI ir kultūrą

Rugpjūčio 17–19 dienomis Vilniaus universitetas taps vieta, kur tarpkultūrinės komunikacijos, migracijos, skaitmeninių platformų ir generatyvinio dirbtinio intelekto temos susitiks vienoje erdvėje. 32-oji Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo konferencija NIC 2026 suburs mokslininkus, dėstytojus ir praktikus iš įvairių pasaulio šalių, o jos tema šiemet skamba ypač aktualiai: „Tarpkultūrinė komunikacija pokyčiams“.

Lietuvos rinkai tai svarbu ne tik akademine prasme. Šalyje vis sparčiau daugėja tarptautinių komandų, migrantų, daugiakalbių šeimų ir skaitmeninių paslaugų vartotojų, todėl klausimas, kaip žmonės supranta vieni kitus, tampa praktiškas ir labai žemiškas. Ar technologijos padeda mažinti atotrūkį, ar kartais jį tik dar labiau išryškina? Būtent į tai Vilniuje bus ieškoma atsakymų.

Ką apie žmogų pasako pirmoji žinutė?

Viena labiausiai intriguojančių konferencijos temų – bendravimas pažinčių programėlėje „Tinder“. Tyrėja Ugnė Juozapavičiūtė pristatys bandomąjį tyrimą, kuriame analizuojama, kaip skirtingų kultūrų vartotojai pradeda pokalbį: ar renkasi neutralų pasisveikinimą, ar iškart kreipiasi asmeniškai, parodydami daugiau iniciatyvos ir artumo.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik kaip pažinčių etiketo klausimas, tačiau skaitmeninėje erdvėje pirmoji žinutė dažnai tampa savotišku kultūriniu testu. Vienose šalyse tiesmukas, asmeniškas tonas gali būti vertinamas kaip nuoširdumas ir pasitikėjimas, kitur – kaip pernelyg greitas priartėjimas ar net įkyrumas. Tai ypač svarbu ir lietuviams, kurie vis dažniau bendrauja tarptautinėse platformose, kuriose komunikacijos normos skiriasi nuo įprastų vietinių įpročių.

Skaitmeninis etiketas ir skirtingi lūkesčiai

Šio tyrimo esmė – parodyti, kad net tokia smulkmena kaip pirmoji žinutė gali atskleisti gilesnius dalykus: kaip kultūroje suvokiama iniciatyva, pagarba, mandagumas ir priimtinas artumo lygis. Lietuvoje, kur skaitmeninis susirašinėjimas tapo kasdienybe tiek pažinčių programėlėse, tiek socialiniuose tinkluose, tokie tyrimai padeda geriau suprasti, kodėl tas pats tekstas skirtingiems žmonėms sukelia visiškai skirtingą reakciją.

Konferencijoje taip pat bus nagrinėjama, kaip studentų pasakojimai platformoje „TikTok“ padeda kurti pasitikėjimą skaitmeninėje aplinkoje. Tai ypač svarbu šiandien, kai vis daugiau ryšių prasideda ekrane, o balso tonas, kūno kalba ir kiti gyvi signalai lieka už kadro.

Ar generatyvinis DI gali būti kultūros vertėjas?

Generatyvinis dirbtinis intelektas jau šiandien naudojamas laiškams rašyti, tekstams versti, atsakymams formuluoti ar net tonui sušvelninti. Įmonėms Lietuvoje tai tampa naudingu įrankiu dirbant su partneriais iš užsienio, o pavieniams vartotojams – pagalba kasdienėje komunikacijoje. Tačiau ar DI iš tiesų supranta kultūrinį kontekstą?

Vienas konferencijos pranešimų bus skirtas tarpkultūrinei komunikacijai generatyvinio dirbtinio intelekto amžiuje. Mokslininkai kelia klausimą ne tik apie tai, ką šios sistemos geba atlikti, bet ir apie tai, kokiais duomenimis jos apmokytos bei kokias vertybes atspindi jų atsakymai.

Privalumai ir ribos Lietuvos vartotojams

DI įrankiai gali labai palengvinti darbą, ypač mažoms įmonėms, eksportuotojams, universitetams ir viešojo sektoriaus institucijoms Lietuvoje. Jie padeda greitai parengti laiškus anglų kalba, versti informacinius tekstus ar prisitaikyti prie tarptautinės auditorijos. Tačiau vien tik automatinis vertimas negarantuoja, kad žinutė bus tinkama konkrečiam adresatui.

Jeigu algoritmas daugiausia mokomas iš tam tikruose regionuose sukurtų tekstų, jo atsakymai gali būti per daug standartizuoti ir neatsižvelgti į vietinius bendravimo įpročius. Mandagus angliškas atsakymas nebūtinai tiks lietuviui, suomiui, japonui ar marokiečiui. Be to, DI gali ne tik kartoti kultūrinius stereotipus, bet ir juos sustiprinti, jei vartotojai nekreipia dėmesio į jo siūlomų formuluočių kontekstą.

Todėl didžiausias iššūkis ateityje – ne vien išmokyti sistemas taisyklingai versti žodžius. Dar svarbiau, kad jos atpažintų tylą, potekstę, galios santykius, socialinį statusą ir tai, kad tas pats sakinys skirtingose kultūrose gali reikšti visiškai ką kita.

Migracija Lietuvoje keičia ne tik adresą, bet ir tapatybę

Didelė NIC 2026 programos dalis bus skirta migracijai, priverstiniam judėjimui ir tapatybės kaitai. Tai itin aktualu ir Lietuvai, kur pastaraisiais metais didėjo tiek atvykstančiųjų, tiek grįžtančiųjų srautai. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose vis dažniau girdimos skirtingos kalbos, o tai keičia ir viešųjų paslaugų, ir kasdienės komunikacijos poreikius.

Viename pranešime bus nagrinėjama, kaip skaitmeninės platformos padeda migrantams susikurti asmeninį naujienų šaltinių tinklą: palaikyti ryšį su kilmės šalimi ir kartu geriau suprasti naująją aplinką. Tokios platformos tampa ne tik informacijos, bet ir emocinio saugumo priemone.

Ukrainiečių, baltarusių ir kitų bendruomenių patirtys

Kitas tyrimas bus skirtas į Lietuvą dėl karo persikėlusių ukrainiečių moterų šeimos ir santuokiniams ryšiams. Priverstinė migracija dažnai suardo įprastas vaidmenų struktūras: pasikeičia atsakomybės, finansiniai sprendimai, vaikų priežiūra ir net šeimos tarpusavio komunikacija. Tai tema, kuri Lietuvoje išlieka ypač jautri, nes su ja susiduria šimtai šeimų.

Konferencijoje taip pat bus aptariama Baltarusijos piliečių integracija Lietuvoje, lenkų tautinės mažumos jaunimo tapatybė ir Vilniaus daugiakalbių šeimų kasdienybė. Vienuose namuose kasdien gali susipinti lietuvių, lenkų, rusų ir anglų kalbos, o kalbos pasirinkimas tampa ne tik praktiniu sprendimu, bet ir tapatybės ženklu.

Kalba čia veikia kaip ryšys su šeima, bendruomene, valstybe ir tarptautine erdve. Dėl to daugiakalbystė Lietuvoje tampa ne išimtimi, o vis dažnesne realybe, kurią turi matyti ir technologijų kūrėjai, ir institucijos.

Kai nesusikalbėjimas tampa sveikatos problema

Tarpkultūrinė komunikacija svarbi ne tik socialiniuose tinkluose ar versle. Ji tiesiogiai veikia ir žmogaus sveikatą, ypač tada, kai reikia gauti medicininę pagalbą. Konferencijoje bus pristatytas tyrimas apie kliūtis, su kuriomis Lietuvoje susiduria migrantai, kreipdamiesi dėl psichikos sveikatos paslaugų.

Kalbos barjeras yra tik viena problemos pusė. Skirtingose kultūrose nevienodai suprantama psichikos sveikata, pagalbos prašymas, šeimos vaidmuo ir net tai, kas laikoma tinkamu būdu kalbėti apie emocinius sunkumus. Žmogus gali nežinoti, į kurią instituciją kreiptis, nepasitikėti specialistais arba bijoti bendruomenės vertinimo.

Kurčiųjų bendruomenė ir implantų tema

Kitas Lietuvoje atliekamas tyrimas analizuoja kurčiųjų ir girdinčiųjų bendravimą bei implantų vaidmenį. Šis klausimas svarbus ne tik medicinos, bet ir kultūros požiūriu. Kurtieji dažnai save suvokia kaip savitą kalbinę ir kultūrinę bendruomenę, todėl medicininis požiūris į klausą ne visada sutampa su jų tapatybės supratimu.

Tai geras pavyzdys, kaip technologija ir žmogaus patirtis gali skirtis. Net pažangiausias sprendimas nebus veiksmingas, jei nebus atsižvelgta į tai, kaip žmogus pats apibrėžia savo tapatybę, poreikius ir bendravimo būdą.

Krizės, atmintis ir socialiniai pokyčiai Europoje

Konferenciją pradės profesorė Dovilė Budrytė, dirbanti JAV, kurios pranešimas bus skirtas krizėms, atminčiai, tapatybei ir socialiniams pokyčiams Vidurio bei Rytų Europoje. Ši tema svarbi ir Lietuvai, nes regiono visuomenės vis dar gyvena istorinių patirčių, geopolitinių įtampų ir dabartinių saugumo iššūkių akivaizdoje.

Kolektyvinė atmintis formuoja ne tik požiūrį į praeitį, bet ir tai, kaip reaguojame į karą, migraciją, solidarumą ir visuomeninius pokyčius. Kai kurios istorijos tampa viešosios tapatybės dalimi, o kitos lieka paraštėse, nors jų reikšmė bendram supratimui yra didžiulė.

Romų genocido atmintis Lietuvoje

Dar vienas svarbus pranešimas bus skirtas romų genocido prisiminimui ir nutylėjimui Lietuvoje. Tyrimas rodo, kad romų Holokausto atmintis dažnai lieka nuošalyje ne dėl faktų stokos, o dėl nevienodų galimybių skirtingoms bendruomenėms dalyvauti formuojant viešąją atmintį. Prie to prisideda ir vis dar paplitę stereotipai socialinėje žiniasklaidoje.

Jei bendruomenės istorija neatsispindi muziejuose, viešose diskusijose ar švietimo turinyje, ji tampa mažiau matoma ne tik istorijoje, bet ir dabarties visuomenėje. Tai aktualu ir technologijų erai, kai algoritmai dažnai sustiprina jau egzistuojančias nuostatas.

Tarpkultūrinis ugdymas kaip pokyčių variklis

Vienas pagrindinių konferencijos pranešėjų, Jyväskylä universiteto profesorius Marko Siitonenas, kvies svarstyti, kaip tarpkultūrinis ugdymas gali paskatinti pokyčius net ir ten, kur jiems priešinasi organizacijos ar žmonių grupės. Ši mintis itin aktuali Lietuvos verslui, švietimui ir viešajam sektoriui, kur vis dažniau reikia dirbti su įvairių patirčių, kalbų ir kultūrų žmonėmis.

Jo pranešimas primins, kad pokyčiai dažnai vyksta lėtai, tačiau tai nereiškia, jog jie nevyksta. Svarbu neprarasti vilties ir nuosekliai kurti aplinką, kurioje skirtingi žmonės gali būti girdimi, suprasti ir įtraukti.

Ko iš šių tyrimų gali pasimokyti Lietuva?

NIC 2026 programa rodo, kad tarpkultūrinė komunikacija nėra vien etiketo taisyklių rinkinys. Tai sritis, kuri apima technologijas, migraciją, visuomenės sanglaudą, sveikatą, švietimą ir kasdienį gyvenimą. Lietuvoje, kur vis daugiau paslaugų teikiama skaitmeniniu formatu, o įmonės dirba su tarptautiniais klientais, šios temos tampa itin praktiškos.

Verslui tai reiškia geresnį klientų aptarnavimą, tikslesnę komunikaciją ir mažiau nesusipratimų. Švietimui – didesnį jautrumą daugiakalbei aplinkai. Viešajam sektoriui – efektyvesnį darbą su migrantais, pacientais ir įvairiomis bendruomenėmis. O technologijų kūrėjams – priminimą, kad dirbtinis intelektas turi būti ne tik greitas, bet ir kultūriškai atsakingas.

Nuo pirmos žinutės pažinčių programėlėje iki pokalbio ligoninėje ar diskusijos apie istoriją – gebėjimas suprasti kitą žmogų tampa viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės kompetencijų. Būtent todėl Vilniuje vyksianti konferencija aktuali ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visiems lietuviams, kuriems rūpi, kaip technologijos, kalba ir kultūra formuoja mūsų ateitį.

32-oji Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo konferencija NIC 2026 vyks Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose. Renginį organizuoja VU Komunikacijos fakultetas kartu su Filologijos ir Filosofijos fakultetais bei Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklu.