Lietuva „Oskarams“ siunčia filmą apie karą ir skyrybas

Lietuvos kino centras paskelbė, kad į „Oskarų“ geriausio tarptautinio ilgametražio filmo kategoriją šiemet teikiamas Andriaus Blaževičiaus filmas „Kaip išsiskirti karo metu“. Sprendimą priėmė nacionalinė atrankos komisija, o paraiška jau patvirtinta ir „Academy of Motion Picture Arts and Sciences“.

Šis pasirinkimas svarbus ne tik kino bendruomenei, bet ir plačiau Lietuvos rinkai: filmas aiškiai kalba apie Vilniuje vykstančią šiuolaikinę istoriją, kurią lengvai atpažins ir lietuviams, ir tarptautinei auditorijai. Tai kūrinys, kuriame susikerta asmeniniai santykiai, geopolitika, emocinis nestabilumas ir visuomenės įtampa – temos, kurios šiandien rezonuoja ne tik kine, bet ir kasdienėje informacinėje aplinkoje.

Kuo šis filmas išsiskiria?

„Kaip išsiskirti karo metu“ pasakoja apie sėkmingą vadovę Mariją, kuri pasirenka itin nepatogų momentą atviram pokalbiui su vyru Vytautu apie skyrybas – vos dieną prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo šio momento jų asmeninis santykių krizės procesas susipina su karo pradžia, pabėgėlių realybe ir vidutinio amžiaus krize.

Veiksmas vyksta Vilniuje 2022 metais, todėl Lietuvos žiūrovams istorija atrodo ypač artima. Tai ne abstrakti tarptautinė drama, o filmas apie žmones, gyvenančius tame pačiame mieste, kuriame dirba, kuria šeimas ir priima sudėtingus sprendimus ir lietuviai. Būtent dėl šios lokalios tapatybės kūrinys gali būti įdomus ir Lietuvos kino žiūrovams, ir platformoms, ieškančioms turinio apie regiono aktualijas.

Sėkmė festivaliuose ir tarptautinis matomumas

Filmas jau spėjo aplankyti daugiau nei 30 festivalių ir konkursinių programų. Jis pelnė apdovanojimų Honkonge, Las Palme ir Urugvajuje, o jo tarptautine prekyba rūpinasi „New Europe Film Sales“. Šis faktas rodo stiprų projekto potencialą globalioje rinkoje, kur vis didesnę paklausą turi originalūs europietiški filmai, galintys konkuruoti ne tik menine verte, bet ir aktualiu pasakojimu.

Pranešama, kad filmas taip pat bus platinamas Šiaurės Amerikoje – šį darbą perima „Zeitgeist Films“ kartu su „Kino Lorber“. Kino teatrų premjera numatyta rugpjūčio 21 d., tad jo matomumas artimiausiais mėnesiais turėtų dar labiau augti.

Tarptautinė komanda ir lietuviškas pagrindas

Filmo prodiuserė – Marija Razgutė iš lietuviškos kompanijos „M-Films“. Prie projekto prisidėjo ir tarptautiniai partneriai: „Red Lion“ iš Liuksemburgo, „Feline Films“ iš Airijos bei „Bionaut“ iš Čekijos. Toks bendras gamybos modelis šiandien itin svarbus Europos kino ir kultūros industrijoje, nes leidžia filmams lengviau pasiekti platesnę auditoriją bei efektyviau konkuruoti dėl distribucijos.

Operatoriumi dirbo Narvydas Naujalis, montažą atliko Anna Johnson Ryndová, dailininkė buvo Greta Vileikytė, o muziką sukūrė Jakub Rataj. Tokia kūrybinė komanda stiprina filmo kokybę ir rodo, kad Lietuvos kino sektorius turi aukšto lygio profesionalų, gebančių dirbti tarptautiniuose projektuose.

Kaip vertinama juosta?

„Variety“ apžvalgininkas Guy Lodge filmą apibūdino kaip „sauso sąmojo, subtiliai įkaitusią komediją“. Jo teigimu, kūrinys yra ir empatiškas, ir tikslus, nes nagrinėja abiejų partnerių bandymus asmeninį nerimą paversti socialiniu aktyvizmu. Tai svarbus vertinimas, nes tokio tipo filmai dažnai tampa ne tik festivalių favoritais, bet ir diskusijų apie šiuolaikinę visuomenę dalimi.

Ignas Miškinis, nacionalinės atrankos komisijos pirmininkas, pabrėžė, kad šis filmas pasirinktas dėl savo aktualumo ir artumo žiūrovui. Pasak jo, juosta sujungia universalius tarpusavio santykius ir geopolitinę realybę. Karo tema lieka tarsi fone, bet kartu veikia visą istoriją: kelia nerimą, įtampą, neapibrėžtumą dėl ateities ir daro įtaką ne tik dviem žmonėms, bet ir platesniam pasauliui aplink juos.

Kodėl tai svarbu Lietuvos žiūrovams ir rinkai?

Šis pasirinkimas turi ir platesnę reikšmę Lietuvos rinkai. Pirma, jis sustiprina šalies, kaip kokybiško europietiško kino kūrėjos, įvaizdį. Antra, tokie projektai padeda Lietuvos filmams patekti į tarptautines platformas, kino teatrus ir srautinio turinio katalogus, kur vis daugiau vartotojų ieško autentiško, neholivudinio turinio.

Kaune, Vilniuje ir kituose miestuose auditorija vis dažniau renkasi filmus, kurie kalba apie šiuolaikines socialines temas, o ne tik apie tradicinę pramogą. Todėl „Kaip išsiskirti karo metu“ gali būti įdomus ir kaip kultūrinis reiškinys, ir kaip pavyzdys, kaip Lietuvos kūrybinė industrija prisitaiko prie globalių tendencijų. Tai svarbu ir verslui: augant tarptautinei paklausai, didėja galimybės Lietuvos gamintojams, platintojams, festivaliams bei turinio platformoms.

Kelias į „Oskarus“ ir konkurencija

99-oji „Oskarų“ ceremonija vyks kovo 14 d., o paraiškos tarptautinio filmo kategorijai bus priimamos iki rugsėjo 30 d. Be Lietuvos, savo kandidatūras jau paskelbė ir kitos šalys, tarp jų Kosovas, Slovakija bei Turkija. Tai rodo, kad konkurencija dėl patekimų į trumpąjį sąrašą bus itin stipri.

Be to, nuo gegužės galiojanti Akademijos taisyklė leidžia filmus teikti dviem būdais: kaip oficialų šalies ar regiono pasirinkimą arba kaip neangliškos kalbos filmą, laimėjusį geriausio filmo apdovanojimą prestižiniame festivalyje. Tai suteikia daugiau galimybių europietiškiems ir regioniniams filmams, įskaitant tuos, kurie turi stiprų festivalinį gyvenimą ir didelį meninį svorį.

Tokie pokyčiai svarbūs ir Lietuvos kino industrijai, nes jie didina konkurencinį spaudimą, bet kartu atveria daugiau kelių į pasaulinę rinką. Lietuviams tai reiškia daugiau galimybių matyti vietos kūrėjų darbus tarptautinėje arenoje ir didesnį pasididžiavimą šalies kultūros produktais.