Lietuva į „Oskarus“ siunčia filmą iš Sundance

Andriaus Blaževičiaus filmas „Skyrybos karo metu“ tapo oficialiu Lietuvos kandidatu siekti „Oskaro“ nominacijos geriausio tarptautinio filmo kategorijoje. Šį sprendimą priėmė Lietuvos atrankos komisija, patvirtinta JAV Kino meno ir mokslo akademijos. Tai svarbus įvykis ne tik kino bendruomenei, bet ir visiems lietuviams, kurie stebi, kaip Lietuvos kultūra vis drąsiau įsitvirtina tarptautinėje erdvėje.

Filmas jau spėjo atkreipti dėmesį JAV ir Europoje: po premjeros prestižiniame „Sundance“ kino festivalyje jis buvo įvertintas geriausio režisieriaus apdovanojimu, o dabar tęsia savo kelią į platesnę auditoriją. Lietuvos kino rinkai tai yra reikšmingas signalas, kad vietos kūriniai gali konkuruoti globalioje scenoje ir sulaukti dėmesio ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir už Lietuvos ribų.

Kuo išsiskiria filmas „Skyrybos karo metu“

„Skyrybos karo metu“ – tai trečiasis pilnametražis režisieriaus ir scenaristo Andriaus Blaževičiaus darbas. Filmo centre – Marija, ambicinga reklamos agentūros skyriaus vadovė, ir Vytas, kūrybinės tapatybės ieškantis kino režisierius. Jų santykių istorija tampa ne tik asmeninės krizės, bet ir platesnio visuomeninio konteksto atspindžiu.

Marijai nusprendus prabilti apie skyrybas, pokalbis įvyksta pačiu netinkamiausiu metu. Būtent šis emocinis lūžis ir yra pagrindinis filmo variklis. Pagrindinius vaidmenis atlieka Žygimantė Elena Jakštaitė, Marius Repšys ir jaunoji aktorė Amelija Adomaitytė. Jų vaidyba, pasak kino ekspertų, suteikia istorijai tikrumo ir leidžia žiūrovui lengvai atpažinti savo pačių patirtis.

Aktualios temos, svarbios ir šiandieninei Lietuvai

Komisijos pirmininkas, režisierius Ignas Miškinis, pabrėžė, kad vienas svarbiausių argumentų renkantis šį filmą buvo jo aktualumas. Juostoje susipina asmeniniai santykiai, įtampa, nežinomybė dėl ateities ir geopolitinė realybė. Karo fonas jaučiamas subtiliai, tačiau labai aiškiai, todėl filmas tampa artimas žiūrovams ir Lietuvoje, ir tarptautinėje rinkoje.

Šiandien, kai lietuvių auditorija vis dažniau ieško turinio, atliepiančio realius socialinius ir emocinius procesus, tokie filmai įgauna papildomą vertę. „Skyrybos karo metu“ kalba apie nerimą, santykių griūtį, vidinę sumaištį ir bandymą judėti pirmyn – tai temos, kurios aktualios tiek technologijų sektoriaus specialistams, tiek kūrybinių industrijų atstovams, tiek kasdieniams žiūrovams.

Tarptautinis matomumas ir rinkos reikšmė

Po sėkmės „Sundance“ festivalyje filmas buvo pakviestas į beveik dvidešimt tarptautinių festivalių ir pelnė papildomų įvertinimų. Tai rodo, kad lietuviškas kinas gali būti konkurencingas globalioje rinkoje, kur svarbiausi tampa ne tik meniniai sprendimai, bet ir gebėjimas pasiekti auditoriją skirtingose šalyse.

Filmui padėjo ir tarptautinė koprodukcija: jis sukurtas kartu su partneriais iš Liuksemburgo, Airijos ir Čekijos. Tokie projektai tampa vis svarbesni ir Lietuvos verslo bei kūrybos ekosistemai, nes jie atveria duris į platesnį finansavimą, naujas platinimo galimybes bei didesnį matomumą streaming platformose ir kino teatruose. Tai ypač aktualu Lietuvos rinkai, kur vis daugiau kūrėjų siekia ne tik vietinio, bet ir europinio bei JAV masto pripažinimo.

Kodėl tai svarbu lietuvių žiūrovams ir verslui

Lietuviams šis filmas svarbus ne vien dėl galimos „Oskaro“ nominacijos. Jis prisideda prie Lietuvos kino įvaizdžio stiprinimo ir rodo, kad vietos kūrėjai gali sėkmingai veikti tarptautinėje konkurencinėje aplinkoje. Tai turi reikšmės ir kultūrinei diplomatijai, ir kūrybinių industrijų augimui.

Verslo požiūriu tokie pasiekimai kuria pridėtinę vertę: didėja susidomėjimas Lietuvos talentais, postprodukcijos paslaugomis, filmų platinimu ir koprodukcijomis. Tai reiškia daugiau galimybių studijoms, prodiuseriams, techninėms komandų grandims ir net reklamos sektoriui, kuris dažnai prisideda prie filmų sklaidos kampanijų.

Kelias į „Oskarus“: kas laukia toliau

Tapimas oficialiu Lietuvos pretendentu yra tik pirmasis žingsnis ilgame „Oskarų“ kelio etape. Toliau JAV Kino meno ir mokslo akademija iš visų šalių pateiktų filmų sudarys trumpąjį sąrašą, o vėliau paskelbs penkis finalinius nominantus. Vienas iš jų 2027 m. kovo 14 d. vyksiančioje 99-ojoje „Oskarų“ ceremonijoje gali pelnyti prestižinį apdovanojimą.

Režisierius Andrius Blaževičius pabrėžė, kad toks pripažinimas filmui suteikia papildomos vertės, ypač JAV rinkoje, kur kūrinys jau pristatomas kino teatruose. Tai svarbu ir Lietuvos žiūrovams – rugsėjo 18 d. filmas pasirodys mūsų šalies kino teatruose, tad auditorija Lietuvoje galės pati įvertinti jo meninę ir emocinę jėgą.

Komisijos sprendimas ir ankstesni Lietuvos kandidatai

Nacionalinę atranką organizuoja Lietuvos kino centras kartu su Lietuvos kinematografininkų sąjunga (LKS). 2026 metų komisijai vadovauja režisierius Ignas Miškinis. Joje dirba kino kritikės Rasa Paukštytė ir Neringa Kažukauskaitė, režisierius ir prodiuseris Arturas Jevdokimovas, kino platintoja Giedrė Krikščiūnaitė, animatorius Valentas Aškinis bei operatorius ir režisierius Eitvydas Doškus.

Pastaraisiais metais Lietuva šiai kategorijai teikė vis stipresnius filmus. 2025 m. kandidatu tapo Igno Miškinio „Pietinia kronikas“, 2024 m. – Lauryno Bareišos „Sesės“, 2023 m. – Marijos Kavtaradzės „Tu man nieko neprimeni“, 2022 m. – L. Bareišos „Piligrimai“, o 2021 m. – Jurgio Matulevičiaus „Izaokas“. Ši seka rodo nuosekliai stiprėjančią Lietuvos kino industriją ir augantį tarptautinį pasitikėjimą vietos kūrėjais.

Ko tikėtis toliau Lietuvos kino rinkoje

„Skyrybos karo metu“ istorija yra daugiau nei dar vienas festivalinis pasiekimas. Tai ženklas, kad Lietuvos kūrėjai vis geriau supranta, kaip suderinti universalią tematiką, stiprią dramaturgiją ir tarptautinį pateikimą. Tokie projektai formuoja ilgalaikį Lietuvos kino konkurencingumą ir padeda šalies vardui skambėti svarbiausiose pasaulio kultūros scenose.

Jei filmas sulauks dar didesnio pripažinimo, tai gali paskatinti platesnį susidomėjimą lietuvišku kinu, didesnį lankomumą kino teatruose Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose bei stipresnę lietuviškų istorijų sklaidą tiek tradicinėje žiniasklaidoje, tiek skaitmeninėse platformose.