Vilniuje augant AI centrams kyla lazerių paklausa

Dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra sparčiai persikelia iš debesijos paslaugų ir programinės įrangos į labai konkretų fizinį pasaulį: lustus, stiklo substratus, optinius sujungimus ir gamybos įrangą. Būtent todėl vis daugiau dėmesio sulaukia femtosekundiniai lazeriai – itin tikslūs įrenginiai, kurie tampa svarbia grandimi gaminant pažangius AI duomenų centrų komponentus.

Vilniuje įsikūrusi lazerių bendrovė LITILIT teigia, kad didėjant investicijoms į AI infrastruktūrą, auga ir poreikis technologijoms, leidžiančioms apdirbti naujos kartos medžiagas beveik nepažeidžiant jų karščiu. Tai aktualu ne tik pasaulinei rinkai, bet ir Lietuvai, kuri jau seniai yra matoma lazerių technologijų ekosistemoje bei aukštos pridėtinės vertės gamyboje.

Kodėl femtosekundiniai lazeriai tampa tokie svarbūs?

Femtosekundinis lazeris skleidžia ypač trumpus impulsus, trunkančius vos kvadrilijonąsias sekundės dalis. Praktikoje tai reiškia, kad medžiaga apdorojama itin tiksliai, o aplinkinė zona beveik nespėja įkaisti. Tokia savybė ypač svarbi gaminant jautrius AI aparatūros komponentus, kuriems net menkiausias terminis pažeidimas gali pabloginti veikimą arba sumažinti patikimumą.

Kur šie lazeriai naudojami?

LITILIT atstovų teigimu, femtosekundiniai lazeriai vis dažniau taikomi gaminant:

• puslaidininkių paketus;
• stiklo substratus ir interposerius;
• optinius sujungimus, skirtus spartesniam duomenų perdavimui;
• pažangias spausdintines plokštes (PCB);
• kitus aukštos tikslumo reikalaujančius duomenų centrų įrenginių komponentus.

Šios sritys ypač svarbios tiek pasaulinei AI infrastruktūrai, tiek ir Lietuvos rinkai, kur pramonės įmonės vis aktyviau ieško aukštesnės automatizacijos, mažesnių broko kaštų ir tikslesnių gamybos metodų.

Goldman Sachs ir TrendForce prognozės rodo milžinišką augimą

Naujausi Goldman Sachs ir TrendForce vertinimai rodo, kad AI duomenų centrų plėtra toliau stiprins visą susijusią tiekimo grandinę. Pagal Goldman Sachs, metinės investicijos į AI infrastruktūrą turėtų augti nuo 765 mlrd. JAV dolerių 2026 m. iki 1,6 trilijono JAV dolerių 2031 m. Tai daugiau nei dvigubas šuolis vos per penkerius metus.

Tuo pat metu optinių jungčių, naudojamų spartesniam duomenų perdavimui, rinka gali šoktelėti beveik 400 kartų. TrendForce prognozuoja, kad co-packaged ir near-packaged optics segmentas iš maždaug 100 mln. JAV dolerių 2025 m. gali išaugti iki daugiau nei 39 mlrd. JAV dolerių 2030 m.

Šios prognozės svarbios ir Lietuvos verslui. Kadangi Lietuva aktyviai dalyvauja lazerių, elektronikos ir technologinės gamybos sektoriuose, tokia globali paklausa gali atverti papildomų galimybių tiek gamintojams, tiek tyrimų centrams Vilniuje, Kaune ir kituose inovacijų klasteriuose.

Kur slypi pagrindinis gamybos iššūkis?

Pasak LITILIT generalinio direktoriaus Nikolajaus Gavrilino, viena mažiau matomų AI infrastruktūros plėtros kliūčių yra ne tik energija ar lustų trūkumas, bet ir tikslumo įrankiai, reikalingi šių komponentų gamybai. Kitaip tariant, jei pasaulis nori statyti daugiau duomenų centrų, jam reikia ne tik serverių, bet ir pažangios gamybos įrangos.

Gavrilinas pabrėžia, kad daugelis modernių komponentų – nuo puslaidininkių paketų iki optinių sujungimų – reikalauja technologijų, kurios medžiagas apdoroja be terminės žalos. Femtosekundiniai lazeriai šiuo požiūriu tampa vienu svarbiausių sprendimų.

Femtosekundinio lazerio privalumai

• labai didelis tikslumas;
• minimalus šiluminis poveikis medžiagai;
• galimybė apdirbti trapias medžiagas, pavyzdžiui, stiklą;
• tinkamumas aukštos klasės elektronikai ir optikai;
• platus pritaikymas pažangioje pramoninėje gamyboje.

Palyginti su įprastais lazeriais ar mechaniniais grąžtais, femtosekundiniai įrenginiai leidžia išvengti įtrūkimų, atplaišų ir deformacijų. Tai ypač aktualu gaminant stiklo interposerius, kuriuose lazeris išgręžia mikroskopines angas, vėliau užpildomas variu ir paverčiamas itin mažomis vertikaliomis jungtimis.

Kaip tai veikia praktiškai?

AI aparatūroje dažnai naudojami chipletai – mažesni lustų blokai, sujungiami į vieną sistemą. Kad jie veiktų efektyviai, būtini itin tankūs ir greiti sujungimai. Femtosekundinis lazeris padeda suformuoti tikslius kanalus ir skylutes stikle bei kituose sluoksniuose, nespaudžiant ir neperkaitinant medžiagos.

Tokios technologijos ypač svarbios duomenų centrams, kuriuose kiekviena delsos milisekundė gali turėti įtakos našumui. Lietuviams aktualu ir tai, kad Lietuvos įmonės, dirbančios su optika, elektronika ar precizine gamyba, gali dalyvauti tokiose pasaulinėse tiekimo grandinėse, ypač jei sugeba pasiūlyti aukštą kokybę ir lankstumą.

Gamybos mastelis išlieka iššūkis

Nors paklausa auga, femtosekundinių lazerių gamyba pramoniniu mastu vis dar nėra paprasta. Dauguma dabartinių sistemų išsivystė iš mokslinių laboratorinių įrenginių: jos veikia labai gerai, tačiau dažnai yra sudėtingos automatizuoti, priklauso nuo aukštos kvalifikacijos specialistų ir reikalauja daugiau priežiūros.

Būtent čia slypi galimybė naujiems technologiniams sprendimams. Jei lazeriai tampa pigesni, lengviau integruojami ir pritaikomi masinei gamybai, jų pritaikymas gali plėstis ne tik aukštosios pramonės laboratorijose, bet ir realiose gamybos linijose Lietuvoje bei užsienyje.

LITILIT sprendimas: mažesnis sudėtingumas, daugiau automatizacijos

Siekiant sumažinti šį atotrūkį, LITILIT sukūrė naują technologiją, paremtą keliomis patentuotomis inovacijomis. Jas kūrė įmonės bendraįkūrėjai Kęstutis Regelskis, Nerijus Rusteika ir Nikolajus Gavrilinas, glaudžiai bendradarbiaudami su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) Vilniuje.

Pasak bendrovės, ši technologija leidžia kurti femtosekundinius lazerius su specialiai tam pritaikytu dizainu, mažesniu komponentų skaičiumi ir aukštu automatizacijos lygiu. Tai svarbu ne tik inžineriniu, bet ir ekonominiu požiūriu: mažesnis sudėtingumas gali reikšti greitesnę gamybą, geresnį aptarnavimą ir paprastesnį diegimą pramonėje.

Kuo tai svarbu Lietuvos rinkai?

Lietuvoje lazerių sektorius jau dabar yra vienas stipriausių aukštųjų technologijų segmentų. Todėl bet kokios inovacijos, susijusios su lazerių gamybos mastelio didinimu, gali turėti įtakos visai ekosistemai – nuo mokslo centrų Vilniuje iki pramonės partnerių Kaune ir kituose miestuose. Be to, augant pasaulinei paklausai, Lietuvos įmonės gali įgyti daugiau eksporto galimybių.

Vilniuje statoma gamykla ir tarptautinė plėtra

2026 m. birželį LITILIT pradėjo lazerių gamyklos statybas Vilniuje. Įmonė planuoja ne tik sustiprinti savo gamybinius pajėgumus Lietuvoje, bet ir vėliau kartoti šį modelį kartu su tarptautiniais partneriais. Tai gali tapti reikšmingu pavyzdžiu, kaip Lietuvoje kuriama ir eksportuojama pažangi deep-tech technologija.

Toks projektas aktualus ir investuotojams, ir pramonės įmonėms, ir technologijų bendruomenei. Jis rodo, kad Lietuva gali ne tik naudoti pasaulines inovacijas, bet ir pati kurti sprendimus, kurie padeda spręsti globalias AI infrastruktūros problemas.

Kas iš to naudos lietuviams ir verslui?

Vartotojams ši tema gali atrodyti toli nuo kasdienybės, tačiau iš tikrųjų ji susijusi su beveik viskuo, kas vyksta skaitmeninėje ekonomikoje: nuo debesijos paslaugų iki greitesnių AI modelių, nuo pigesnio duomenų apdorojimo iki tvaresnės gamybos. Lietuvos verslui femtosekundinių lazerių plėtra gali reikšti:

• didesnę paklausą precizinės gamybos sprendimams;
• naujas partnerystes su pasauliniais AI įrangos gamintojais;
• aukštesnės pridėtinės vertės gamybos augimą;
• daugiau galimybių mokslui, inžinerijai ir eksportui.

Apibendrinant, AI duomenų centrų bumas ne tik didina serverių ir elektros infrastruktūros poreikį, bet ir kuria rinką pažangiems gamybos įrankiams. Femtosekundiniai lazeriai tampa viena iš tų technologijų, kurios tyliai, bet labai svarbiai formuoja dirbtinio intelekto ateitį. O tai reiškia, kad Vilniuje ir visoje Lietuvoje ši sritis gali tapti dar svarbesnė nei iki šiol.

Apie LITILIT

LITILIT – tai femtosekundinių lazerių startuolis iš Vilniaus, kuriantis sprendimus pagal patentuotą technologiją, skirtą mastelio didinimui ir paprastesnei integracijai į pramonines sistemas. Įmonės tikslas – priartinti femtosekundinius lazerius prie tokio paties naudojimo paprastumo, kokį šiandien siūlo pluoštiniai nanosekundiniai lazeriai, ir padaryti juos nauju pramoninės gamybos standartu.