Kai šį semestrą Danijoje nuskambėjo mokyklos skambutis, klasės atrodė įprastai, tačiau taisyklės jau buvo pasikeitusios. Mokiniai grįžo į griežtesnę tvarką, tiesiogiai nukreiptą į naujo tipo akademinį sukčiavimą: dirbtinio intelekto sugeneruotus atsakymus. Pokytis įsigaliojo iš karto ir be išlygų.
Danijos švietimo ministras Magnusas Heunicke pristatė priemonių paketą, skirtą sustabdyti DI naudojamą sukčiavimą dar prieš jam tampant įprasta praktika. Pagrindinė priemonė: žodinis kiekvieno namuose rašyto egzamino darbo gynimas. Trumpai. Aiškiai. Akis į akį. Mokytojai dabar prašys mokinių paaiškinti ir apginti pateiktą darbą, todėl nebebus galima pasislėpti už nugludinto, dirbtinio intelekto patobulinto rašinio.
Šis reikalavimas taikomas ir SSO egzaminui, dideliam metiniam projektui, kurį atlieka daugelis Danijos vidurinių mokyklų mokinių; kasmet jame dalyvauja apie 9 000 mokinių. Jei projektas buvo parengtas namuose, mokiniai vis tiek turės būti pasirengę gyvai kalbėti apie jo turinį. Toks pokytis dėmesį vėl nukreipia į supratimą, o ne vien į nepriekaištingo teksto parengimą.
Tačiau žodiniai patikrinimai yra tik viena priemonių dalis. Per rašytinius testus mokyklos turės naudoti ekranų stebėjimo įrankius ir įdiegti stipresnes ugniasienes, ribojančias paieškas internete ir prieigą prie išteklių pamokų bei atsiskaitymų metu. Administracijos taip pat raginamos kviesti mokinius užduotis rašyti mokykloje, prižiūrimomis sąlygomis, kad mokytojai galėtų stebėti darbo eigą, teikti grįžtamąjį ryšį realiuoju laiku ir tiksliau vertinti mokymąsi.
Heunicke pabrėžia, kad šios priemonės nėra skirtos technologijoms išstumti. Jų tikslas yra apsaugoti esminius gebėjimus: savarankišką mąstymą, akademinį sąžiningumą ir gebėjimą argumentuoti. Ministras planuoja konsultacijas su mokyklomis, mokytojais ir mokiniais, kad būtų rasta pusiausvyra tarp inovacijų ir ugdymo. Danija jau yra bandžiusi įtraukti DI į egzaminus: pernai bandomajame projekte dirbtinį intelektą buvo leista naudoti per žodinius anglų kalbos egzaminus, todėl naujoji pozicija remiasi patirtimi, o ne panika.
Visoje Europoje vyriausybės kelia panašius klausimus. Norvegija neseniai beveik visiškai uždraudė DI įrankius pradinių klasių mokiniams ir sugriežtino taisykles vyresniems mokiniams. Visuomenės nuomonė atspindi šio klausimo sudėtingumą: „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 54 procentai respondentų mato ir dirbtinio intelekto naudą, ir iššūkius švietime bei nori išsamesnių tyrimų, o 22 procentai visiškai nepritaria jo naudojimui klasėje.
Danijos atsakas yra pragmatiškas: griežtos taisyklės kartu su dialogu. Pripažįstama, kad DI gali padėti mokytis, tačiau kartu sukuria galimybių piktnaudžiauti, kurių tradiciniai vertinimo modeliai nebuvo pritaikyti užkardyti. Mokyklos skatinamos iš naujo apgalvoti, kaip vertinti žinias, kai mokiniai vos keliais klavišų paspaudimais gali pasiekti pažangius kalbos modelius.
Naujos taisyklės verčia mokyklas derinti inovacijas su akademiniu sąžiningumu.
Yra ir kompromisų. Didesnė stebėsena kelia privatumo klausimų. Užduotys mokykloje gali pareikalauti daugiau išteklių. Vis dėlto Danijos požiūris pateikia argumentą, kurį verta apsvarstyti visame pasaulyje: jei švietimas nori išlikti dirbtinio intelekto eroje, vertinimas turi keistis taip, kad būtų atlyginama už supratimą, o ne vien už nugludintą rezultatą. Kas nusprendžia, kas laikoma mokymusi? Ši diskusija dar tik prasideda.
Esu Jokūbas – aistringas dirbtinio intelekto ir žaidimų pasaulio tyrinėtojas. Digin.lt dalinuosi naujienomis ir analizėmis, kurios padeda suprasti technologijų ateitį.
Diskusija
Palikti komentarą
Komentarai
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.