Dirbtinio intelekto įrankių augimas švietime: galimybės ir iššūkiai

Dirbtinio intelekto įrankių plėtra švietime: dvilypis poveikis

Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai greitai integruojami į mokyklas ir universitetus visame pasaulyje, todėl pedagogai kelia klausimus dėl jų poveikio mokymosi kokybei bei akademiniam sąžiningumui. Remiantis įvairiomis mokytojų patirtimis, kurias surinko 404 Media, DI įrankiai, tokie kaip ChatGPT, Google Bard ar Microsoft Copilot, vis dažniau naudojami moksleivių ir studentų savarankiškų užduočių, rašinių ar net dalyvavimo pamokose automatizavimui – dažnai tikros pažinimo raidos sąskaita.

Generatyvus DI ir pokyčiai klasėje

Universitetų dėstytojai, kaip Ontarijo skaitmeninio valdymo tyrimų vadovas Robertas W. Gehlas iš Yorko universiteto, pastebi nerimą keliančias tendencijas. Pasak Gehlo, akademinės institucijos dažnai bendradarbiauja su technologijų kompanijomis, pristatydamos naujausias DI funkcijas, nors tuo pat metu mokytojai siekia ugdyti sąžiningumą ir kritinį mąstymą. „Studentui gali būti draudžiama naudoti generatyvų DI, tačiau tą patį įrankį jis ras siūlomą universiteto platformose,“ aiškina Gehlas. Jis įsitikinęs, kad dabartinė generatyvių DI forma silpnina mokymo procesą ir kenkia universitetų siekiui ugdyti pagrindinius įgūdžius.

Didėjanti priklausomybė – naujausi statistiniai duomenys

Panašius pastebėjimus pateikia ir vidurinių, ir aukštųjų mokyklų mokytojai. Viena anglų kalbos mokytoja iš Los Andželo teigia, kad net iki 40% namų darbų yra visiškai arba iš dalies sugeneruojami DI. Dar labiau neramina tai, kad net vyresniųjų kursų studentai, kurie studijuoja „atsakingą DI“, linkę pasikliauti DI pagalba, rodydami vis didesnį priklausomumą DI sprendimams tarp būsimų etikos žinovų.

Užsienio kalbų mokymosi srityje pasekmės dar labiau išryškėja. Viena ispanų kalbos mokytoja iš Oklahomos pasakoja, kad dauguma jos gabiausių mokinių pateikia užduotis su vertimais ar tekstais, kurių patys nesupranta, kartais net įkeldami DI likusius raginimus ar santraukas.

DI pokalbių robotai tiesioginėse pamokose – mąstymo delegavimas?

Naudojant DI pokalbių robotus nuotolinio ugdymo pamokose kyla naujų iššūkių. Pasak anglų kalbos mokytojos iš Filadelfijos, moksleiviai dažnai naudoja ChatGPT ar panašius įrankius, atsakydami į klausimus pamokų metu, tačiau atsakymai dažnai būna nesusieti, stokojantys tikro supratimo. Tokia praktika silpnina autentišką diskusiją, o draudimai naudoti DI gali lemti visišką mokinių pasyvumą.

Akademiniai rezultatai ir pažintinis iškrovimas: tyrimų rezultatai

Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina pedagogų nuogąstavimus. Microsoft ir Carnegie Mellon universitetų studijos nustatė ryšį tarp stipraus pasitikėjimo DI pateiktais atsakymais ir mažėjančių kritinio mąstymo įgūdžių – reiškinio, žinomo kaip „pažintinis iškrovimas“. Kai kuriuose moksliniuose straipsniuose net fiksuojama, kad dažnas ChatGPT naudojimas siejamas su prastėjančiais pažymiais ir atmintimi.

Ar visi studentai paveikti vienodai?

Vis dėlto ne kiekvienas pedagogas mato šį reiškinį kaip potencialią krizę. Statistikos profesorius Benas Prytherchas iš Kolorado valstybinio universiteto pažymi, kad nors kalbiniai modeliai paplitę, jie nėra visur. Pereidamas prie rašto darbų klasėje, jis pastebėjo ryškų mokinių rašymo gebėjimų augimą, paneigdamas mintį, jog DI išstumia savarankišką kūrybą.

Be to, kai kurie stipriausi mokytojų priekaištai gali praleisti platesnius kultūrinius pokyčius. Studentų kūrybiškumo ar motyvacijos stoką, dažnai siejamą su skaitmenine medija ar DI įrankiais, reiktų vertinti platesnėje visuomenės kaitos perspektyvoje, o ne laikyti vien jaunimo trūkumu.

DI įrankių funkcijos: ką siūlo šiuolaikiniai sprendimai?

Dirbtiniu intelektu pagrįsti rašymo asistentai ir mokymosi platformos siūlo platų funkcijų spektrą: realaus laiko gramatikos tikrinimą, esė struktūravimą, momentinius santraukų įrankius, automatizuotą vertimą ir kt. Tokie sprendimai kaip „Microsoft Copilot“ ir „Google AI“ padeda įveikti mokymosi sunkumus, efektyvina procesus ir mokytojams leidžia greitai generuoti atsiliepimus, viktorinas ar identifikuoti žinių spragas.

Palyginimas: tradicinis mokymasis ar DI sustiprintas ugdymas

Tradicinis švietimas akcentuoja originalaus mąstymo, kritinio vertinimo ir nuoseklaus darbo ugdymą, tačiau DI pagalba dažnai siūlo patogumą vietoj gilesnio pažinimo. Pasitikėjimas DI generuotais atsakymais mažina įsitraukimą, silpnina ilgalaikį žinių įsisavinimą ir gali sukelti „Google efektą“ – kai atmintis bei argumentavimas patikimi skaitmeninėms sistemoms.

Kita vertus, atsakingai naudojami DI įrankiai padeda mokiniams su mokymosi sunkumais ar tiems, kurie mokosi anglų kalbos kaip užsienio, suteikdami personalizuotą pagalbą ir resursus.

Privalumai, taikymo sritys ir aktualumas rinkoje

Nuo plagijavimo prevencijos iki adaptyvių mokymosi kelių – DI spartina inovacijas edtech srityje. Daugelis sprendimų siekia skatinti kūrybišką ir atsakingą DI įrankių naudojimą, o ne paprastą žinių atkartojimą. Spartus generatyvaus DI augimas švietime rodo rinkos susidomėjimą, tačiau pabrėžia ir poreikį aiškioms gairėms bei pedagogo vaidmens stiprinimui.

Vizionieriai pedagogai ir technologijų kompanijos siekia DI ne neigti, o mokyti sąmoningo pasirinkimo – padėti suprasti, kada ir kodėl verta naudoti DI. Toks būdas gali paversti DI įrankius pagalbininkais nuolatinio mokymosi kelyje.

Platesnis vaizdas: DI ateitis klasėje

Galiausiai, DI nėra grėsmė švietimui, o svarbus pokyčių variklis. Kaip pažymi dėstytojas ir redaktorius Nathan Schmidt, pagrindinį iššūkį kelia ne pats DI, o visa „pasyvaus turinio vartojimo“ kultūra, kurią stiprina skaitmeninės technologijos. Atsakomybė tenka tiek technologijų kūrėjams, tiek pedagogams – svarbu kurti mokymosi aplinką, kurioje procesas vertinamas labiau nei rezultatas, o smalsumas skatinamas DI pilname pasaulyje.

Artėjančiai kartai tenka mokytis DI kaip neatskiriamos mokymosi dalies – paprastas draudimas neatsveria pažangių, pritaikomų ugdymo strategijų. Skaitmeninio švietimo ateitis priklausys nuo gebėjimo rasti pusiausvyrą tarp inovacijų ir intelektinio nuoseklumo.