ES DI gigafabrikai: naujas šansas Lietuvos IT rinkai

Europos Sąjunga pradeda vieną didžiausių dirbtinio intelekto infrastruktūros etapų savo istorijoje. Paskelbtas konkursas, pagal kurį Europoje planuojama sukurti iki septynių DI gigafabrikų – itin galingų skaičiavimo centrų, skirtų pažangiausių dirbtinio intelekto modelių kūrimui, mokymui, testavimui ir naudojimui realiu laiku.

Ši iniciatyva svarbi ne tik didžiosioms Europos technologijų bendrovėms. Prie bendro skaičiavimo pajėgumų pirkimo susitarimo prisijungė 18 ES valstybių, tarp jų – ir Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuvos rinka, vietos startuoliai, universitetai, mokslinių tyrimų centrai ir verslas teoriškai galės tapti platesnės Europos DI ekosistemos dalimi.

Europos Komisijos vertinimu, viešasis finansavimas iš ES ir valstybių narių gali siekti iki 10 mlrd. eurų. Tikimasi, kad toks įsipareigojimas pritrauks dar mažiausiai 20 mlrd. eurų privačių investicijų. Bendra projekto vertė turėtų viršyti 30 mlrd. eurų, todėl tai tampa ne tik technologiniu, bet ir ekonominiu Europos konkurencingumo projektu.

Kas yra DI gigafabrikas ir kuo jis skiriasi nuo įprasto duomenų centro?

Nors pavadinimas gali priminti pramonės gamyklą, DI gigafabrikuose nebus gaminami telefonai, procesoriai ar elektromobiliai. Tai bus naujos kartos duomenų ir superkompiuterių centrai, sukurti specialiai dirbtinio intelekto poreikiams. Juose bus sujungti pažangūs DI procesoriai, didelės spartos tinklai, debesijos infrastruktūra, milžiniškos duomenų saugyklos, aušinimo sistemos ir energijos vartojimo efektyvumo sprendimai.

Pagrindinis šių centrų tikslas – suteikti pakankamai skaičiavimo galios labai dideliems DI modeliams. Tokie modeliai gali turėti šimtus milijardų ar net trilijonus parametrų. Jų mokymui reikia milžiniškų resursų, kuriuos šiandien dažniausiai kontroliuoja didžiausios JAV ir Azijos technologijų kompanijos.

Pagrindinės būsimos infrastruktūros savybės

Planuojami DI gigafabrikai turėtų pasiūlyti visą technologinį ciklą: naujų modelių kūrimą, jų mokymą, papildomą pritaikymą konkrečioms kalboms ar sektoriams, saugų duomenų apdorojimą ir vadinamąjį išvedimą, kai jau apmokytas modelis atsako į naudotojo užklausą. Tai ypač aktualu lietuviams, nes lietuvių kalbos palaikymas tarptautiniuose DI įrankiuose vis dar dažnai atsilieka nuo anglų, vokiečių ar prancūzų kalbų.

Jeigu Europos infrastruktūra bus naudojama ir mažesnėms kalboms, gali atsirasti daugiau kokybiškų lietuviškų DI sprendimų: nuo automatinio teksto kūrimo ir vertimo iki balso atpažinimo, klientų aptarnavimo robotų, teisinės analizės ar viešojo sektoriaus paslaugų automatizavimo.

Kodėl tai svarbu Lietuvos verslui ir startuoliams?

Lietuvoje dirbtinis intelektas jau aktyviai diegiamas finansinių technologijų, kibernetinio saugumo, logistikos, medicinos, e. prekybos ir gamybos įmonėse. Vilniuje veikiantys fintech startuoliai DI naudoja sukčiavimo prevencijai, Kaune stiprėjančios inžinerinės įmonės – procesų optimizavimui, o viešasis sektorius vis dažniau ieško būdų automatizuoti dokumentų analizę ir gyventojų aptarnavimą.

Vis dėlto pažangių DI modelių kūrimas reikalauja brangios infrastruktūros. Mažoms ir vidutinėms įmonėms Lietuvoje įsigyti tūkstančius DI procesorių ar nuomotis aukščiausios klasės debesijos pajėgumus dažnai yra ekonomiškai neįmanoma. Bendro naudojimo Europos skaičiavimo pajėgumai gali pakeisti situaciją, nes įmonės ir tyrėjai galėtų gauti prieigą prie superkompiuterių ne vien per globalius debesijos tiekėjus.

Galimi pritaikymo scenarijai Lietuvoje

Lietuvos įmonėms tokia infrastruktūra galėtų būti naudinga kuriant lietuvių kalbai pritaikytus pokalbių robotus, pramonės duomenų analizės modelius, medicininių vaizdų vertinimo sistemas, energetikos prognozavimo įrankius ar kibernetinių grėsmių aptikimo algoritmus. Universitetams ir mokslininkams tai atvertų daugiau galimybių dalyvauti tarptautiniuose DI tyrimuose, o viešajam sektoriui – kurti saugesnes paslaugas, atitinkančias ES duomenų apsaugos reikalavimus.

Ar vienas iš gigafabrikų gali atsirasti Lietuvoje?

Lietuvos dalyvavimas iniciatyvoje dar nereiškia, kad gigafabrikas būtinai bus statomas Vilniuje, Kaune ar kitame šalies mieste. Galutinės vietos paaiškės tik įvertinus konkurso dalyvių pasiūlymus. Projektas gali būti įgyvendintas vienoje vietoje, paskirstytas tarp kelių centrų toje pačioje valstybėje arba veikti kaip tarpvalstybinė infrastruktūra, sujungta per kelias ES šalis.

Lietuvai tai vis tiek gali būti naudinga. Net jei fizinis centras atsirastų, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje ar Suomijoje, Lietuvos mokslininkai ir įmonės galėtų pretenduoti į prieigą prie jo pajėgumų per Europos programas. Be to, Lietuva gali prisidėti kompetencijomis – duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu, programinės įrangos kūrimu, debesijos valdymu ir DI sprendimų testavimu.

Finansavimo modelis: viešasis sektorius kaip pirmasis klientas

Šis projektas išsiskiria tuo, kad ES neapsiriboja tradicine subsidija. EuroHPC JU ir dalyvaujančios valstybės planuoja iš atrinktų gigafabrikų pirkti prieigą prie skaičiavimo pajėgumų. Tai reiškia, kad viešasis sektorius taps ankstyvuoju klientu ir sumažins riziką privatiems investuotojams.

Paraiškas galės teikti įmonių, investuotojų, viešųjų institucijų ir kitų partnerių konsorciumai. Atranka turėtų paaiškėti 2027 metų pradžioje, o pasirinkti gigafabrikai veiklą turėtų pradėti per 18 mėnesių nuo patvirtinimo. Paraiškų pateikimo terminas numatytas 2026 m. lapkričio 12 d.

Europa keičia strategiją: nuo reguliavimo prie technologijų kūrimo

Iki šiol Europos Sąjunga dažnai buvo siejama su DI reguliavimu, duomenų apsauga ir etikos taisyklėmis. Naujoji iniciatyva rodo aiškų posūkį: Europa nori ne tik nustatyti taisykles, bet ir turėti fizinę infrastruktūrą, reikalingą pažangiausioms dirbtinio intelekto sistemoms kurti.

Tai svarbu ir Lietuvos vartotojams. Kuo daugiau DI sprendimų bus kuriama Europoje, tuo didesnė tikimybė, kad jie geriau atitiks Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, kibernetinio saugumo ir skaidrumo reikalavimus. Verslui tai gali reikšti mažesnę priklausomybę nuo JAV debesijos platformų, o naudotojams – daugiau pasitikėjimo, kur ir kaip apdorojami jų duomenys.

Konkurencija su JAV ir Azija tik stiprėja

Pasaulyje vyksta intensyvios DI infrastruktūros varžybos. Didžiosios JAV technologijų bendrovės kasmet investuoja dešimtis milijardų eurų į nuosavus duomenų centrus, DI lustus ir debesijos paslaugas. Pietų Korėja taip pat paskelbė milžiniškas investicijas į dirbtinį intelektą. Europai, norinčiai išlikti konkurencingai, vien reguliavimo nebepakanka.

Daugiau nei 30 mlrd. eurų vertės DI gigafabrikų planas negarantuoja, kad Europa iš karto pasivys didžiausius pasaulio žaidėjus. Tačiau jis siunčia aiškią žinutę: ES siekia sukurti savarankišką DI ekosistemą, kurioje vietą galėtų rasti ir Lietuvos technologijų įmonės, tyrėjai bei inovatoriai. Lietuvos rinkai tai gali tapti nauju impulsu – nuo lietuvių kalbai pritaikytų DI produktų iki pažangesnių pramonės, sveikatos apsaugos ir viešųjų paslaugų sprendimų.