ES milijonai Lietuvos technologijų gamybai Kaune ir regione

Lietuvos technologijų ir gamybos sektoriui skiriamas reikšmingas finansinis postūmis: keturioms šalies įmonėms paskirstyta beveik 63 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Šios lėšos turėtų paspartinti gamybos modernizavimą, skaitmenizaciją ir tvarių darbo vietų kūrimą Kaune, Kauno regione bei kituose Lietuvos pramonės taškuose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, po 20 mln. eurų finansavimą gaus elektronikos gamintoja „Teltonika EMS“ ir telefonų dėklų bei aksesuarų prekės ženklą „Burga“ valdanti „Hautica“. Vilniaus paukštynui numatyta 15 mln. eurų, o biodyzelino gamybos bendrovei „Rapsoila“ – 7,6 mln. eurų.

Kodėl tai svarbu Lietuvos rinkai?

Šios investicijos aktualios ne tik verslui, bet ir lietuviams, kurie vis dažniau renkasi vietoje kuriamus technologinius sprendimus, tvarius produktus ir aukštesnės pridėtinės vertės gaminius. Lietuva pastaraisiais metais aktyviai stiprina aukštųjų technologijų, elektronikos, švariųjų technologijų ir biotechnologijų kryptis, o naujas finansavimas gali padėti šalies įmonėms konkuruoti su globaliais gamintojais.

Ministerija nurodo, kad projektai leis sukurti daugiau nei 780 tvarių darbo vietų ir apmokyti panašų skaičių darbuotojų. Kauno rajone planuojama apie 450 naujų darbo vietų, Kauno mieste – 210, Kėdainių rajone – 64, Kaišiadorių rajone – apie 60.

STEP technologijos: strateginė kryptis Europai ir Lietuvai

Trys iš keturių finansavimą gavusių įmonių planuoja vystyti vadinamąsias STEP technologijas. Tai Europos Sąjungos mastu strategiškai svarbios skaitmeninės, švariosios ir biotechnologijos, kurios mažina priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekimo grandinių ir didina technologinį savarankiškumą.

Lietuvos rinkai tai reiškia daugiau vietinių kompetencijų elektronikos gamyboje, automatizavimo sprendimuose, tvarioje energetikoje ir išmanioje pramonėje. Tokie projektai ypač svarbūs Kaune, kuris tampa vienu iš stipriausių šalies inžinerijos ir gamybos centrų.

Įmonių projektai: nuo elektronikos iki biodegalų

„Teltonika EMS“ Kaune planuoja kurti technologijų centrą, į kurį numatoma investuoti daugiau kaip 34 mln. eurų. Šis projektas gali sustiprinti Lietuvos pozicijas elektronikos gamybos srityje ir prisidėti prie pažangių įrenginių, IoT sprendimų bei pramoninės elektronikos plėtros.

Vilniaus paukštynas, priklausantis „Akola group“, Kaišiadoryse planuoja 35 mln. eurų vertės gyvūninės kilmės produktų perdirbimo gamyklą. Nors tai nėra klasikinis IT projektas, moderni maisto pramonė vis labiau remiasi automatizacija, duomenų analitika, energijos efektyvumu ir kokybės kontrolės sistemomis.

„Hautica“ jau atidarė 19 mln. eurų vertės gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Ši įmonė, valdanti „Burga“ prekės ženklą, yra gerai žinoma tarptautinėje e. prekybos rinkoje, todėl nauji gamybos pajėgumai Lietuvoje gali sutrumpinti tiekimo grandines ir padidinti produktų prieinamumą Europos vartotojams.

„Rapsoila“ neseniai užbaigė 11,5 mln. eurų vertės projektą, kuris leis biodegalus gaminti ir iš atliekinio aliejaus. Tai svarbus žingsnis žiedinės ekonomikos link, aktualus tiek transporto sektoriui, tiek įmonėms, ieškančioms mažesnio CO2 pėdsako sprendimų.

Nauda verslui ir vartotojams

Pagrindiniai šių investicijų privalumai – modernesnė gamyba, aukštesnės kvalifikacijos darbo vietos, didesnis Lietuvos įmonių konkurencingumas ir platesnis tvarių technologijų taikymas. Verslui tai gali reikšti patikimesnius vietinius tiekėjus, o vartotojams – daugiau Lietuvoje sukurtų ar pagamintų produktų.

Globaliai šalys konkuruoja dėl puslaidininkių, elektronikos, švariųjų technologijų ir gamybos automatizavimo kompetencijų. Todėl beveik 63 mln. eurų ES parama Lietuvai yra ne tik finansinė injekcija, bet ir signalas, kad Kaunas bei kiti regionai gali tapti svarbia Europos technologinės gamybos grandinės dalimi.