Duomenų nutekėjimai Lietuvoje: kalti ne vien įsilaužėliai

Asmens duomenų apsauga Lietuvoje dažnai siejama su sudėtingomis kibernetinėmis atakomis, išpirkos reikalaujančiais virusais ar programišių grupuotėmis. Tačiau naujausia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, arba VDAI, 2026 m. pirmojo pusmečio statistika rodo kitokią realybę: beveik pusė registruotų asmens duomenų saugumo pažeidimų vis dar kyla ne dėl pažangių įsilaužimų, o dėl kasdienių žmonių klaidų.

Per pirmuosius šešis metų mėnesius VDAI gavo 140 pranešimų apie asmens duomenų saugumo pažeidimus. Iš jų 48 proc. buvo susiję su žmogiškuoju faktoriumi. Kibernetiniai incidentai sudarė 36 proc., o likę 16 proc. priskirti techninėms problemoms, programinės įrangos veikimo sutrikimams ar kitoms priežastims. Lietuvos rinka šiuo požiūriu nėra išimtis: panašios tendencijos matomos ir Europos Sąjungoje, kur organizacijos vis daugiau investuoja į technologijas, tačiau darbuotojų įpročiai neretai atsilieka nuo saugumo reikalavimų.

Statistika gerėja, bet rizika niekur nedingo

Palyginti su 2025 m. pirmuoju pusmečiu, žmogiškųjų klaidų dalis Lietuvoje sumažėjo nuo 57 iki 48 proc. Tai galima vertinti kaip teigiamą ženklą: verslas, viešasis sektorius ir technologijų paslaugų teikėjai vis dažniau rengia mokymus, diegia prieigos valdymo sprendimus, stiprina GDPR atitiktį. Vis dėlto žmogiškasis faktorius išlieka pagrindine duomenų nutekėjimo priežastimi.

Tuo pat metu kibernetinių incidentų dalis per metus išaugo nuo 32 iki 36 proc. Tai rodo, kad Lietuvos įmonėms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose tenka spręsti dvigubą iššūkį: saugotis tiek nuo išorinių atakų, tiek nuo vidinių klaidų. Nors kibernetiniai incidentai pasitaiko rečiau nei žmonių padarytos klaidos, jų poveikis paprastai būna didesnis. VDAI duomenimis, būtent kibernetiniai incidentai paveikė apie 75 proc. visų asmenų, kurių duomenys nukentėjo per registruotus pažeidimus.

Kaip dažniausiai nuteka asmens duomenys?

Didelė dalis incidentų prasideda nuo labai paprastų situacijų. Viena dažniausių klaidų – el. laiško siuntimas naudojant CC laukelį vietoje BCC. Tokiu atveju visi gavėjai mato vieni kitų el. pašto adresus, nors ši informacija gali būti laikoma asmens duomenimis ir neturėtų būti atskleista be pagrindo.

Kitas dažnas scenarijus – dokumentų ar failų išsiuntimas ne tam adresatui. Tai gali nutikti dėl skubėjimo, automatinio el. pašto programos pasiūlymo, panašių gavėjų vardų ar nepatikrinto priedo. Tokios klaidos ypač aktualios organizacijoms, kurios kasdien tvarko klientų sutartis, sąskaitas, sveikatos informaciją, darbuotojų duomenis ar finansinius dokumentus.

Viešinami dokumentai: nematoma, bet pavojinga problema

Dar viena rizikos sritis – netinkamai nuasmeninti dokumentai. Viešai skelbiamuose failuose kartais lieka vardai, pavardės, asmens kodai, adresai, telefono numeriai ar kita identifikuojanti informacija. Tokiais atvejais duomenų saugumo pažeidimas įvyksta ne dėl įsilaužimo, o dėl nepakankamai kruopštaus dokumentų paruošimo.

Europos duomenų apsaugos valdybos gairės taip pat pabrėžia platesnį žmogiškųjų klaidų spektrą: per plačiai suteiktas prieigos teises, neatsargų darbo kompiuterių ir telefonų naudojimą, netinkamą popierinių dokumentų saugojimą, informacijos perdavimą be rizikos vertinimo. Visa tai aktualu tiek didelėms įmonėms, tiek mažoms Lietuvos bendrovėms, kurios dažnai neturi atskiro duomenų apsaugos specialisto.

Kokios technologijos gali padėti Lietuvos verslui?

Vien mokymų nepakanka. Lietuvos organizacijoms vis svarbesni tampa praktiniai duomenų apsaugos įrankiai: el. pašto saugumo filtrai, DLP sprendimai, automatinis dokumentų nuasmeninimas, kelių veiksnių autentifikavimas, slaptažodžių tvarkyklės ir prieigos teisių valdymo sistemos. Šių produktų funkcijos leidžia aptikti jautrius duomenis prieš išsiunčiant laišką, įspėti apie netinkamą gavėją, blokuoti rizikingą failų dalijimąsi ar apriboti prieigą pagal darbuotojo pareigas.

Palyginti su tradiciniu požiūriu, kai pasitikima tik darbuotojų atidumu, modernūs kibernetinio saugumo sprendimai veikia kaip papildomas apsauginis sluoksnis. Pavyzdžiui, DLP sistema gali automatiškai atpažinti asmens kodą dokumente, o el. pašto apsaugos platforma gali perspėti, jei priedas siunčiamas išorės gavėjui. Tai ypač naudinga finansų, sveikatos, švietimo, e. prekybos ir viešojo sektoriaus organizacijoms.

Nauda vartotojams ir įmonėms

Lietuviams, kurie kasdien naudojasi e. bankininkyste, telekomunikacijų paslaugomis, e. parduotuvėmis ar valstybės informacinėmis sistemomis, duomenų saugumas tiesiogiai reiškia mažesnę sukčiavimo, tapatybės vagystės ir nepageidaujamo kontaktavimo riziką. Verslui tai reiškia ne tik reputacijos apsaugą, bet ir mažesnę baudų, klientų praradimo bei veiklos sutrikimų tikimybę.

Kodėl tai svarbu Lietuvos skaitmeninei ekonomikai?

Lietuva sparčiai skaitmenizuojasi: daugėja debesijos paslaugų, nuotolinio darbo, savitarnos portalų, e. sveikatos ir dirbtinio intelekto sprendimų. Kuo daugiau procesų perkeliama į skaitmeninę erdvę, tuo daugiau asmens duomenų patikima organizacijoms. Todėl duomenų apsauga tampa ne tik teisiniu reikalavimu, bet ir konkurenciniu pranašumu Lietuvos rinkoje.

VDAI statistika aiškiai primena: net pažangiausios technologijos nepašalina poreikio atsakingai elgtis su informacija. Patikrintas gavėjo adresas, BCC naudojimas, dokumentų peržiūra prieš viešinimą, ribotos prieigos teisės ir darbuotojų mokymai gali užkirsti kelią incidentams, kurie vėliau kainuoja daug brangiau. Duomenų saugumas Lietuvoje prasideda nuo paprasto principo – kiekvienas paspaudimas turi būti apgalvotas.