Ekonomikos ir inovacijų ministerija perskirsto vienos svarbiausių verslo finansavimo priemonių „Milijardas verslui“ biudžetą ir papildomai nukreipia 105,6 mln. eurų jau pateiktiems, vertinimo etape esantiems investiciniams projektams. Lietuvos rinkai tai svarbus signalas: paklausa kapitalui išlieka didelė, o įmonės aktyviai planuoja plėtrą ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir regionuose.

Šiuo metu pagal priemonę jau pasirašytos 33 finansavimo sutartys, kurių bendra vertė siekia 813,8 mln. eurų. Padidinus finansavimą, projektams skirtas „Milijardas verslui“ biudžetas išauga iki 900 mln. eurų. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, paraiškų aktyvumas rodo, kad verslui svarbi geresnė investicinė aplinka, paprastesnės procedūros ir geresnė prieiga prie kapitalo.

Kodėl tai aktualu technologijų sektoriui Lietuvoje?

Papildomas finansavimas nėra tik bendro pobūdžio parama verslui. Dalis lėšų nukreipiama į aukštos pridėtinės vertės sritis: biotechnologijas, pažangią gamybą, energetikos inovacijas ir elektros energijos kaupimo infrastruktūrą. Tai sritys, kuriose Lietuva jau konkuruoja tarptautiniu mastu, o vietos technologijų ekosistema vis dažniau lyginama su sparčiai augančiais Europos inovacijų centrais.

Lietuviams tai gali reikšti daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų, spartesnį žaliųjų technologijų diegimą, stipresnę vietinę gamybą ir platesnes galimybes verslui integruotis į globalias tiekimo grandines.

Pagrindinės priemonės savybės

„Milijardas verslui“ orientuota į reikšmingus investicinius projektus, kurie didina Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, produktyvumą ir inovacijų lygį. Priemonę administruoja ILTE, o pratęstas finansavimo sutarčių pasirašymo terminas turėtų padėti sklandžiau užbaigti procedūras ir efektyviau panaudoti numatytas lėšas.

Palyginti su tradicinėmis verslo paskolomis ar rizikos kapitalo investicijomis, ši priemonė svarbi tuo, kad leidžia finansuoti didesnio masto projektus, kuriems dažnai reikia ilgesnio pasirengimo, infrastruktūros ir technologinių sprendimų diegimo.

Projektai regionuose: nuo biometano iki personalizuotos medicinos

Finansavimas jau pasiekė arba yra numatytas projektams Marijampolėje, Radviliškyje, Pakruojyje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Vilniuje. Tarp ryškesnių pavyzdžių – „Green Genius“ planuojama biometano jėgainė Pakruojo rajone, „Northway Biotech“ Vilniuje vystomas inovatyvus ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centras bei UAB „Pentasweet“ projektas, susijęs su saldaus baltymo brazeino gamyba.

Nauda verslui ir galimi panaudojimo scenarijai

Lietuvos įmonėms tokios investicijos gali padėti automatizuoti gamybą, diegti energijos kaupimo sprendimus, kurti biotechnologijų produktus, plėsti laboratorijas ar modernizuoti pramoninius procesus. Tai ypač aktualu įmonėms, kurios konkuruoja ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir eksportuoja į Europos Sąjungą, JAV ar Azijos šalis.

Globaliai valstybės vis aktyviau finansuoja strategines technologijas – nuo žaliosios energetikos iki gyvybės mokslų. Lietuva, stiprindama šias kryptis, siekia neatsilikti nuo tarptautinių tendencijų ir kurti sąlygas, kad inovacijos būtų kuriamos vietoje, o ne tik importuojamos iš užsienio.