Lietuvos DI politika stiprina šalies technologijų rinką

Lietuvos vaidmuo pasaulinėje dirbtinio intelekto darbotvarkėje tampa vis matomesnis. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Darius Zailskas darbo vizito Ženevoje metu dalyvavo tarptautiniame informacinės visuomenės forume „WSIS Forum 2026“, kuriame buvo aptariama skaitmeninė politika, dirbtinio intelekto reguliavimas ir valstybių pasirengimas naujos kartos technologijoms.

Ministrų lygio diskusijose Lietuva pristatyta kaip šalis, kuri siekia ne tik sparčiai diegti DI sprendimus, bet ir kurti aiškias, žmogaus teisėmis bei demokratinėmis vertybėmis paremtas taisykles. Lietuvos rinkai tai ypač aktualu: verslas Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose vis aktyviau naudoja automatizavimo, duomenų analizės, klientų aptarnavimo bei kibernetinio saugumo sprendimus, todėl patikimas DI valdymas tampa konkurencingumo sąlyga.

„LitAI“ ir nacionalinė DI strategija: infrastruktūra inovacijoms

Vienas svarbiausių Lietuvos pristatytų akcentų – nacionalinė dirbtinio intelekto strategija ir kuriama DI infrastruktūra „LitAI“. Ši iniciatyva turėtų sustiprinti šalies inovacijų ekosistemą, suteikdama daugiau galimybių mokslui, startuoliams, viešajam sektoriui ir technologijų įmonėms kurti pažangius DI sprendimus Lietuvoje.

Kokias funkcijas gali suteikti tokia DI infrastruktūra?

Lietuvos technologijų bendruomenei svarbiausi praktiniai privalumai yra didesnė prieiga prie kokybiškų duomenų, skaičiavimo pajėgumų, testavimo aplinkų ir ekspertinių kompetencijų. Tai gali paspartinti lietuviškų DI modelių kūrimą, sprendimų pritaikymą lietuvių kalbai ir saugesnį jų naudojimą jautriose srityse, pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje, finansuose, švietime ar viešajame administravime.

Palyginti su pasaulinėmis tendencijomis, kur DI plėtrą dažnai dominuoja didžiosios technologijų korporacijos, Lietuvos modelis labiau orientuotas į atvirą bendradarbiavimą, viešojo ir privataus sektorių partnerystę bei atsakingą duomenų valdymą. Tai gali būti svarbus pranašumas mažesnei, bet itin skaitmenizuotai rinkai.

Nauda Lietuvos verslui ir vartotojams

Lietuviams DI plėtra reiškia ne tik naujas programėles ar išmanesnius įrankius. Ji gali pagerinti viešųjų paslaugų kokybę, sutrumpinti administracinius procesus, padėti įmonėms tiksliau prognozuoti paklausą, optimizuoti logistiką ir kurti personalizuotas paslaugas. Smulkiajam ir vidutiniam verslui Lietuvos rinkoje tai atveria galimybę naudoti pažangius sprendimus be būtinybės kurti visą technologinę bazę nuo nulio.

Kur DI gali būti pritaikomas jau dabar?

Praktiniai naudojimo atvejai apima automatizuotą dokumentų analizę, pokalbių robotus lietuvių kalba, sukčiavimo prevenciją finansų sektoriuje, gamybos procesų optimizavimą, išmaniąją energetiką ir personalizuotą mokymąsi. Kuo aiškesnės reguliavimo gairės, tuo drąsiau tokias technologijas gali diegti tiek verslas, tiek valstybės institucijos.

Vilniaus konvencija – Lietuvos indėlis į globalų DI reguliavimą

Ženevoje taip pat akcentuota Vilniaus konvencija – pirmoji pasaulyje teisiškai privaloma tarptautinė sutartis dėl dirbtinio intelekto. Ji skirta užtikrinti, kad DI sistemos būtų kuriamos ir naudojamos atsakingai, gerbiant žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus.

Lietuvos technologijų sektoriui tai siunčia aiškią žinutę: inovacijos turi būti neatsiejamos nuo pasitikėjimo. Jei šalis sugebės suderinti greitą DI diegimą, kompetencijų ugdymą ir atsakingą reguliavimą, Lietuvos rinka gali tapti patrauklia vieta tarptautiniams DI projektams, startuoliams ir aukštos pridėtinės vertės investicijoms.