Lietuva skiria 3 mln. eurų oro erdvės gynybos technologijoms

Lietuvoje startuoja reikšminga technologijų iniciatyva, kuri gali sustiprinti šalies oro erdvės saugumą ir kartu paskatinti vietos gynybos inovacijų ekosistemą. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) kartu su Inovacijų agentūra paskelbė 3 mln. eurų vertės ikiprekybinį pirkimą. Jo tikslas – paskatinti Lietuvos įmones kurti pažangius sprendimus, galinčius aptikti, sekti, valdyti ir neutralizuoti neteisėtus objektus oro erdvėje.

Šis projektas ypač aktualus Lietuvos rinkai, nes pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama sienų apsaugai, viešajam saugumui, bepiločių sistemų kontrolei ir dvejopos paskirties technologijoms. Vilniuje, Kaune ir kituose inovacijų centruose veikiančioms technologijų bendrovėms tai gali tapti proga išbandyti savo kompetencijas realiomis sąlygomis ir sukurti sprendimą, kurio kol kas nėra kaip paruošto produkto rinkoje.

Kodėl problema svarbi Lietuvai?

Pagrindinis iššūkis susijęs su meteorologiniais balionais, kurie naudojami kontrabandai iš Baltarusijos gabenti. Tokie objektai gali būti paleidžiami grupėmis, o vienas balionas gali gabenti maždaug 27–29 kg krovinį. Tai nėra vien tik muitinės ar pasienio klausimas – tokie objektai gali kelti grėsmę civilinei aviacijai, trikdyti oro eismą, apsunkinti institucijų darbą ir ateityje būti pritaikyti dar pavojingesniems kroviniams.

Lietuviams ši tema aktuali ir dėl kasdienio saugumo: oro uostų veikla Vilniuje, Kaune ar Palangoje priklauso nuo stabilios ir patikimai stebimos oro erdvės. Globaliai valstybės vis daugiau investuoja į C-UAS, oro objektų aptikimo, radarų, jutiklių integracijos ir dirbtinio intelekto sprendimus. Lietuva šiuo atveju siekia ne tik įsigyti technologiją, bet ir ją sukurti kartu su vietos verslu.

Kokio technologinio sprendimo ieškoma?

Pagal pirkimo logiką verslas turės pasiūlyti ne vieną atskirą įrenginį, o kompleksinę sistemą. Ji turėtų apimti grėsmių valdymą, duomenų integravimą, objektų identifikavimą, jų sekimą, pažymėjimą, perėmimą ar neutralizavimą, kai to reikia pagal nustatytas procedūras.

Pagrindinės būsimos sistemos funkcijos

Numatoma, kad kuriamas sprendimas turės veikti kaip modulinės architektūros platforma. Tai reiškia, kad ją būtų galima plėsti, prijungti naujus jutiklius, radarus, optines sistemas, programinės įrangos modulius ar ryšio komponentus. Toks požiūris svarbus Lietuvos institucijoms, nes leidžia technologiją pritaikyti prie besikeičiančių grėsmių ir neapsiriboti vienu tiekėju ar vienu įrangos tipu.

Taip pat pabrėžiama incidentų duomenų kaupimo svarba. Sistema turėtų registruoti veiksmų žurnalus, kaupti įrodymus ir leisti atkurti įvykių eigą. Tai aktualu ne tik operatyviniam reagavimui, bet ir tyrimams, teisiniam pagrindimui bei tarpinstituciniam bendradarbiavimui.

Kaip vyks finansavimas ir atranka?

Ikiprekybinis pirkimas bus vykdomas keliais etapais. Iš pradžių numatyta atrinkti dalyvius, o vėliau bus finansuojami technologinio sprendimo kūrimo etapai. Pirmajame vystymo etape trys geriausiai įvertinti dalyviai gaus po 233 tūkst. eurų prototipui sukurti ir pademonstruoti realioje aplinkoje.

Antrajame etape vienam stipriausiam dalyviui bus skirta 2,3 mln. eurų bandomajai partijai parengti ir galutiniam sprendimui patikrinti realiomis eksploatavimo sąlygomis. Tokia struktūra leidžia mažinti riziką: valstybė finansuoja inovacijų kūrimą etapais, o įmonės gauna galimybę įrodyti technologijos efektyvumą ne laboratorijoje, bet praktikoje.

Kas gali dalyvauti?

Kvietimas orientuotas į įmones, kurios per pastaruosius trejus metus vykdė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas gynybos ar saugumo srityje. Taip pat gali dalyvauti bendrovės, jau sukūrusios ir rinkai pateikusios gynybos, saugumo ar susijusios paskirties technologinį produktą, komponentą, sistemą arba programinę įrangą.

Svarbu tai, kad sprendimas gali būti karinės, viešojo saugumo arba dvejopos paskirties. Tai atveria duris ne tik tradicinėms gynybos pramonės įmonėms, bet ir dirbtinio intelekto, duomenų analizės, sensorių, robotikos, ryšių, dronų aptikimo ar kibernetinio saugumo bendrovėms. Dalyvauti gali ir įmonių grupės, taip pat verslai, pasitelkiantys subtiekėjus.

Rinkos reikšmė: galimybė Lietuvos technologijų sektoriui

Lietuvos technologijų sektoriui šis projektas gali tapti svarbiu postūmiu. Vietos įmonės vis dažniau žvalgosi į gynybos technologijų, saugumo sistemų ir dual-use produktų rinkas, kurios Europoje sparčiai auga. Jei Lietuvoje sukurtas sprendimas pasiteisintų, jis galėtų būti pritaikomas ir kitose šalyse, susiduriančiose su panašiomis oro erdvės pažeidimų, kontrabandos ar hibridinių grėsmių problemomis.

Palyginti su globaliomis tendencijomis, Lietuva renkasi praktišką kelią: ne laukti, kol užsienio gamintojai pasiūlys universalų produktą, o skatinti vietos inovatorius kurti sprendimą pagal konkrečius nacionalinio saugumo poreikius. Tai svarbu ir Lietuvos verslui, nes tokie projektai padeda auginti kompetencijas, kurios vėliau gali būti eksportuojamos.

Terminai ir svarbi sąlyga

Sprendimų pasiūlymus Inovacijų agentūrai galima teikti iki rugsėjo 11 d. 9 val. el. paštu [email protected]. Įmonėms verta atidžiai įvertinti pirkimo sąlygas, techninius reikalavimus ir pasirengti aiškiai parodyti, kaip jų technologija veiktų realiomis sąlygomis.

Kartu pabrėžiama, kad dalyvavimas ikiprekybiniame pirkime nereiškia automatinio įsipareigojimo perkančiajai organizacijai ateityje įsigyti sukurtą produktą. Vis dėlto Lietuvos inovacijų rinkai tai yra reikšminga galimybė – tiek technologiniu, tiek verslo plėtros požiūriu.