3 Minutės
Tai, kad Apple tyliai prašo specialaus leidimo pirkti atmintį iš mažai žinomo Kinijos gamintojo, labiau primena netikėtą siužeto posūkį nei įprastą tiekimo grandinės pranešimą. Tačiau ši įtampa yra reali. Atminties lustų trūkumas, kurį daugiausia skatina sparčiai auganti dirbtinio intelekto procesorių paklausa, privertė Apple didinti kai kurių produktų kainas. Dėl to pasirodė pranešimų, kad Apple paprašė JAV vyriausybės patvirtinti pirkimus iš CXMT, Kinijos DRAM tiekėjo.
Kodėl Pekinas galėtų įsikišti
CXMT atsidūrė dėmesio centre po teiginių, kad bendrovė pasiekė konkurencingą HBM3 gamybos lygį. Būtent tokia atmintis naudojama aukštos klasės dirbtinio intelekto spartintuvuose. Teigiama, kad net Google vertina CXMT lustus. Vis dėlto klausimas nėra vien techninės galimybės. Šiuo metu pagrindinė kliūtis yra politika.
Pentagonas ir kai kurios JAV vyriausybės institucijos jau yra įvardijusios CXMT kaip susijusią su Kinijos kariuomene, o bendrovė buvo įtraukta į JAV subjektų sąrašą. Net jei Vašingtonas suteiktų išimtį, tai nebūtinai reikštų istorijos pabaigą. Pekinas turi galią riboti eksportą. Jis bet kuriuo metu gali nuspręsti, kad ribotos DRAM atsargos neturėtų būti siunčiamos už Kinijos ribų, jei tai neatitinka nacionalinių interesų.
Toks sprendimas turėtų ir vidaus rinkos logiką. Kinijos gamintojai dalį pajėgumų perkėlė nuo telefonuose naudojamos LPDDR atminties prie DDR tipų, kad patenkintų sparčiai augančią vietinės rinkos paklausą. Šis pokytis prisidėjo prie DRAM trūkumo pačioje Kinijoje, kurį dabar ypač jaučia vietos išmaniųjų telefonų gamintojai. Kai lustų trūksta, nacionaliniai prioritetai paprastai tampa svarbiausi. Tai reiškia, kad CXMT greičiausiai pirmiausia aptarnaus vietinius klientus, o pasauliniam deficitui mažinti liks nedaug galimybių.
Korea Investment & Securities analitikai išnagrinėjo gandą, kad Apple gali pirkti DRAM iš CXMT, ir į jį pažvelgė skeptiškai. Jų teigimu, net ir gavus JAV išimtis, Kinija galėtų blokuoti pardavimus į užsienį. Pajėgumų ribotumas taip pat svarbus. CXMT gali neturėti pakankamai laisvos gamybos, kad reikšmingai padidintų pasaulinę pasiūlą ir kartu patenkintų vidaus rinkos poreikius.
Kas gali nutikti toliau? Galimi keli scenarijai. Apple gali gauti vienkartinę išimtį, tačiau tiekimas būtų ribotas ir pažeidžiamas. Arba Vašingtonas dėl geopolitinių priežasčių gali atsisakyti taikyti bet kokią išimtį. Dar vienas variantas, Pekinas galėtų įvesti eksporto apribojimą, dėl kurio CXMT beveik visą produkciją parduotų Kinijoje. Bet kuris iš šių scenarijų išlaikytų spaudimą pasaulinėms atminties kainoms.
Vartotojams artimiausias poveikis paprastas: didesnės kainos ir lėtesnis palengvėjimas rinkoje. Pramonės stebėtojams ši situacija primena, kad šiuolaikinės puslaidininkių rinkos priklauso ne tik nuo gamyklų ir technologinių mazgų. Jos taip pat yra politikos, nacionalinio saugumo ir strateginių pramonės sprendimų arena. Atminties lustų trūkumas, prasidėjęs dėl dirbtinio intelekto paklausos, vis labiau susipina su diplomatija.
Trumpai tariant, CXMT gali turėti talentų ir technologijų, tačiau pajėgumai bei geopolitika greičiausiai nulems, ar ši bendrovė kada nors taps realia alternatyva Apple ir kitiems pasauliniams pirkėjams. Tiekimo grandinę galima matuoti plokštelėmis, bet jos likimą dažnai lemia sprendimai sostinėse.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą