Black Wasp iš Lietuvos: naujas AI dronų gynybos skydas

Lietuvos gynybos technologijų bendrovė „Granta Autonomy“ pristatė naują bepilotį orlaivį „Black Wasp“ – dirbtiniu intelektu paremtą C-UAS klasės droną-perėmėją, skirtą kovai su priešiškais smogiamaisiais dronais, žvalgybiniais UAV ir laukiančiaisiais šaudmenimis. Tarp numatomų taikinių minima ir „Shahed“ klasės dronų grėsmė, kuri pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių šiuolaikinio karo technologinių iššūkių.

Lietuvai ši naujiena svarbi ne tik kaip dar vienas vietinės aukštųjų technologijų pramonės pasiekimas. Ji rodo, kad Lietuvos rinka ir šalies gynybos inovacijų ekosistema vis aktyviau įsilieja į globalias bepiločių sistemų, dirbtinio intelekto ir NATO sąveikių oro gynybos sprendimų tendencijas. Vilniuje, Kaune ir kituose technologijų centruose augantis susidomėjimas autonominėmis sistemomis tampa realiais produktais, galinčiais turėti praktinę reikšmę tiek nacionaliniam saugumui, tiek tarptautinei gynybos pramonei.

Kuo išsiskiria „Black Wasp“?

„Black Wasp“ sukurtas kaip greitas, kompaktiškas ir infrastruktūros nereikalaujantis dronas-perėmėjas. Jo paskirtis – papildyti esamas oro gynybos sistemas ir veikti kaip vadinamasis kinetinis skydas prieš didelio masto dronų atakas. Tai ypač aktualu šiuolaikiniame mūšio lauke, kur pigių, bet pavojingų bepiločių priemonių kiekis sparčiai auga.

Bendrovės teigimu, sistemos pagrindas yra mūšio sąlygomis išbandyta AI/ML skrydžio valdymo technologija. Ji leidžia dronui automatiškai skristi, tiksliai sekti taikinį ir atlikti galutinio nukreipimo veiksmus. Kitaip tariant, operatoriui nereikia nuolat rankiniu būdu pilotuoti orlaivio – sistema gali pati vykdyti sudėtingus navigacijos ir taikinio perėmimo etapus.

Dirbtinis intelektas ir veikimas be GPS

Vienas svarbiausių „Black Wasp“ privalumų – gebėjimas išlaikyti misijos tęstinumą net tada, kai elektroninės kovos priemonės trikdo GNSS ar GPS signalus. Integruotas mašininio mokymosi branduolys padeda palaikyti navigaciją ir skrydžio kontrolę sudėtingoje elektromagnetinėje aplinkoje.

Terminalinio nukreipimo etape naudojami kompiuterinės regos algoritmai. Jie padeda atpažinti, sekti ir užfiksuoti greitai judančius oro taikinius. Tokios funkcijos ypač svarbios ginčijamoje oro erdvėje, kur ryšio trikdžiai, didelis taikinių greitis ir ribotas reakcijos laikas gali lemti visos operacijos sėkmę.

Pagrindinės techninės savybės

„Black Wasp“ pasižymi vertikalaus kilimo ir tūpimo galimybe, todėl jį galima naudoti be specialių paleidimo bėgių ar sudėtingos infrastruktūros. Tai aktualu pėstininkų vienetams ir mobiliosioms gynybos grupėms, veikiančioms ribotose fronto zonose ar laikinose pozicijose.

Drono matmenys, įskaitant propelerių lanką, siekia apie 600 x 450 x 450 mm, o maksimalus kilimo svoris yra maždaug 4 kg. Kreiserinis greitis siekia 160 km/val., o maksimalus – iki 320 km/val. Skrydžio nuotolis gali siekti 20 km arba iki 40 km, jei numatomas grįžimas. Skrydžio trukmė – iki 15 minučių kreiseriniu režimu ir daugiau nei 6 minutės skrendant maksimaliu greičiu.

Orlaivis gali veikti iki 7000 metrų aukštyje virš jūros lygio, o jo kilimo sparta siekia 30 m/s. Naudingoji apkrova, įskaitant kovinę dalį, gali siekti iki 500 g. Ryšio kanalas veikia S ir C dažnių juostose, o sistema kuriama taip, kad būtų atsparesnė trikdymui.

Jutikliai ir integracija su NATO radarais

„Black Wasp“ gali būti komplektuojamas su keliais elektrooptiniais jutikliais, įskaitant dienos šviesos ir termovizines kameras. Tai suteikia daugiau lankstumo skirtingomis oro, apšvietimo ir operacinėmis sąlygomis.

Ypač svarbi savybė – suderinamumas su daugeliu NATO karinių radarų platformų. Sistema gali priimti realaus laiko telemetrijos duomenis ir pateikti operatoriui taikinio padėtį 3D erdvėje. Tai sutrumpina laiką nuo aptikimo iki perėmimo ir leidžia efektyviau koordinuoti veiksmus su platesne oro gynybos infrastruktūra.

Palyginimas su pasaulinėmis C-UAS tendencijomis

Pasaulinėje rinkoje C-UAS sprendimai vystosi keliomis kryptimis: naudojami tinklai, raketos, elektroninio slopinimo sistemos, lazeriai, radarai ir specializuoti perėmimo dronai. „Black Wasp“ patenka į sparčiai augančią autonominių interceptorių kategoriją, kurioje svarbiausia – reakcijos greitis, kaina, mobilumas ir gebėjimas veikti be didelės infrastruktūros.

Lietuviams ir Lietuvos gynybos sektoriaus įmonėms tai gali būti reikšmingas signalas: vietiniai kūrėjai geba konkuruoti ne tik programinės įrangos ar fintech srityse, bet ir pažangiose autonominėse gynybos technologijose. Tokie sprendimai taip pat stiprina Lietuvos, kaip inovatyvios NATO valstybės, įvaizdį tarptautinėje rinkoje.

Praktinis pritaikymas Lietuvos rinkai

Nors „Black Wasp“ yra karinės paskirties sistema, jos technologinis pagrindas aktualus platesniam Lietuvos technologijų sektoriui. Dirbtinis intelektas, kompiuterinė rega, autonominis skrydis, atsparus ryšys ir sensorių sintezė – tai sritys, kuriose dirba tiek gynybos startuoliai, tiek universitetai, tiek elektronikos ir programinės įrangos įmonės.

Lietuvos įmonėms tai gali atverti partnerystės galimybes komponentų, sensorių, duomenų apdorojimo, testavimo ir integracijos srityse. Tuo metu valstybės institucijoms ir gynybos planuotojams tokios technologijos suteikia papildomų pasirinkimų kovojant su bepiločių orlaivių grėsmėmis, kurios tampa vis labiau masinės ir technologiškai pažangios.

Kur ieškoti daugiau informacijos?

Daugiau informacijos apie „Granta Autonomy“ ir bendrovės kuriamus autonominius sprendimus galima rasti oficialioje svetainėje: https://www.grantaautonomy.com/.

Tarptautiniame kontekste verta stebėti ir C-UAS sistemų katalogus, pavyzdžiui, „Unmanned Airspace Global Counter-UAS Systems Directory“, kuriame apžvelgiami pasauliniai antidronų sprendimai, gamintojai, jų technologijos ir rinkos pozicijos. Tokie šaltiniai padeda įvertinti, kur Lietuvos sprendimai yra lyginant su globaliais konkurentais.