8 Minutės
Lietuvos technologijų bendruomenei – dar vienas ženklas, kad sveikatos technologijos gali gimti ne tik didžiųjų korporacijų laboratorijose, bet ir universitetų komandose. Vilniaus Gedimino technikos universiteto, geriau žinomo kaip VILNIUS TECH, studentai kartu su Aalto universiteto studentais Suomijoje sukūrė inovatyvų įrenginį, skirtą automatizuoti diurezės stebėseną ligoninėse. Kitaip tariant, sprendimas padeda tiksliau ir greičiau matuoti paciento išskiriamo šlapimo kiekį – rodiklį, kuris intensyviosios terapijos ir chirurginės priežiūros skyriuose gali būti itin svarbus.
Šis projektas aktualus ne tik Suomijai. Lietuva taip pat sparčiai skaitmenizuoja sveikatos apsaugos sistemą, o ligoninės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose ieško būdų, kaip sumažinti administracinę naštą medikams ir pagerinti pacientų stebėseną realiuoju laiku. Todėl studentų sukurtas sprendimas gali būti įdomus ir Lietuvos rinkai, ypač kalbant apie išmaniąsias medicinos technologijas, automatizuotą duomenų rinkimą bei ligoninių procesų optimizavimą.
Kodėl diurezės stebėsena yra tokia svarbi?
Diurezė – tai paciento per tam tikrą laiką išskiriamo šlapimo kiekis. Iš pirmo žvilgsnio šis parametras gali atrodyti paprastas, tačiau klinikinėje praktikoje jis suteikia daug informacijos apie paciento būklę. Staigūs ar net nedideli diurezės pokyčiai gali signalizuoti apie inkstų funkcijos sutrikimus, skysčių balansą organizme, kraujotakos problemas ar bendrą paciento sveikatos pablogėjimą.
Didžiausia Suomijos ligoninė – Helsinkio universitetinė ligoninė HUS – būtent šią problemą pateikė studentams kaip realų technologinį iššūkį. Daugelyje gydymo įstaigų diurezės duomenys vis dar renkami rankiniu būdu: slaugytojai turi reguliariai tikrinti šlapimo surinkimo maišelius, fiksuoti rodmenis ir vėliau juos perkelti į skaitmenines sistemas. Toks procesas reikalauja laiko, didina žmogiškųjų klaidų tikimybę ir apsunkina nuolatinę paciento būklės analizę.
Produkto idėja: neinvazinis ir lengvai integruojamas įrenginys
Studentų komandos tikslas buvo sukurti sprendimą, kuris automatizuotų diurezės matavimą, bet nereikalautų sudėtingų pokyčių ligoninės infrastruktūroje. Tai ypač svarbu praktikoje: net ir pažangiausia technologija medicinoje gali likti nepanaudota, jei ji trikdo įprastą personalo darbą arba reikalauja brangaus ir ilgo diegimo.
VILNIUS TECH pramonės gaminių dizaino studentas Pijus Gatelis prisidėjo prie galutinio produkto dizaino ir jo pristatymo. Kuriant prototipą daug dėmesio skirta tam, kur įrenginys būtų montuojamas, kaip jis tvirtintųsi prie paciento lovos, kaip atrodytų palatoje ir kaip galėtų veikti šalia jau naudojamos medicininės įrangos. Svarbiausia – sprendimas turėjo būti neinvazinis, patogus slaugytojams ir kuo mažiau keičiantis kasdienius ligoninės procesus.
Pagrindinės kuriamo sprendimo savybės
Toks įrenginys sveikatos priežiūros įstaigoms galėtų suteikti kelis svarbius privalumus. Pirmiausia – automatinį duomenų rinkimą, kuris sumažintų poreikį personalui nuolat fiziškai tikrinti šlapimo surinkimo sistemas. Antra – tikslesnę informaciją, nes skaitmeninė stebėsena mažina rankinio įrašymo klaidų riziką. Trečia – galimybę ateityje integruoti duomenis į ligoninių informacines sistemas, kad gydytojai ir slaugytojai greičiau matytų paciento būklės pokyčius.
Projekto metu taip pat buvo nagrinėjami skirtingi matavimo metodai. Viena iš komandos narių, VILNIUS TECH informacinių sistemų inžinerijos absolventė Emilija Polovec, testavo sprendimus, tarp jų – diurezės vertinimą sifono principu ir šlapimo spalvos analizę naudojant RGB sensorių. Tokie bandymai rodo, kad medicinos technologijų kūrime svarbi ne tik elektronika ar dizainas, bet ir duomenų analizė, vartotojo patirtis bei realių klinikinių procesų supratimas.
Nuo ligoninės poreikio iki veikiančio prototipo
Viena stipriausių projekto dalių buvo tiesioginis darbas su realiais naudotojais. Studentai lankėsi Helsinkyje, HUS ligoninėje, bendravo su intensyviosios terapijos ir chirurginės priežiūros skyrių slaugytojais. Tai leido suprasti, kad medicinos personalas dirba pagal griežtus, aiškiai reglamentuotus metodus, todėl naujas įrenginys turi prisitaikyti prie jų darbo, o ne atvirkščiai.
VILNIUS TECH elektronikos inžinerijos studentas Vilius Rudgalvis pabrėžė, kad tik apsilankius ligoninėje tapo aišku, kokie kasdieniai iššūkiai kyla slaugytojams. Tai svarbi pamoka ir Lietuvos technologijų kūrėjams: sėkminga sveikatos technologija turi prasidėti ne nuo gražios idėjos, o nuo realaus poreikio analizės, testavimo ir grįžtamojo ryšio iš specialistų.
Kaip šis sprendimas atrodo pasaulinių tendencijų kontekste?
Pasaulyje ligoninės vis daugiau investuoja į skaitmeninę sveikatos priežiūrą, nuotolinę pacientų stebėseną, išmaniuosius jutiklius ir dirbtinio intelekto pagrindu veikiančias duomenų analizės sistemas. Vis dėlto daug svarbių procesų vis dar išlieka pusiau rankiniai. Diurezės matavimas yra puikus pavyzdys: tai rutininė, bet kliniškai reikšminga užduotis, kurią automatizavus galima sutaupyti daug personalo laiko.
Lietuvoje ši kryptis taip pat tampa vis aktualesnė. Medicinos įstaigos susiduria su personalo trūkumu, augančiais pacientų srautais ir poreikiu efektyviau naudoti turimus išteklius. Todėl tokios technologijos, jei būtų pritaikytos Lietuvos ligoninėms, galėtų padėti ne tik didžiosioms gydymo įstaigoms Vilniuje ar Kaune, bet ir regioninėms ligoninėms, kuriose personalo apkrova dažnai yra itin didelė.
Palyginimas su tradiciniu metodu
Tradicinis diurezės stebėjimas remiasi fiziniu patikrinimu, rankiniu duomenų užrašymu ir jų perkėlimu į sistemas. Tai veikia, tačiau procesas nėra optimalus, kai reikia greitos reakcijos ir nuolatinio paciento būklės sekimo. Automatizuotas sprendimas galėtų suteikti labiau struktūruotus duomenis, sumažinti klaidų skaičių ir užtikrinti geresnį informacijos prieinamumą.
Svarbu ir tai, kad tokia technologija nebūtinai turi pakeisti medikus. Priešingai – ji gali veikti kaip pagalbinis įrankis, leidžiantis slaugytojams daugiau laiko skirti tiesioginei pacientų priežiūrai, o ne pasikartojančioms administracinėms užduotims.
Tarptautinė PdP programa ir lietuvių komandos sėkmė
Sprendimas sukurtas per devynis mėnesius trukusią Aalto universiteto organizuojamą Product Development Project, arba PdP, programą. Tai jau kelis dešimtmečius vykstanti tarptautinė iniciatyva, kurioje studentai dirba su realiais pramonės, mokslo ir viešojo sektoriaus partneriais. Programos esmė – mokymasis per kūrybišką problemų sprendimą, prototipų kūrimą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą.
Šių metų programoje buvo nagrinėjami įvairūs technologiniai iššūkiai: nuo vandenilio kuro elementų ir išmanių kabelių jungčių iki pastatų duomenų vizualizavimo, palydovų stabdymo technologijų bei modulinių darbo erdvių. Lietuvių dalyvavimas tokioje aplinkoje rodo, kad VILNIUS TECH studentai gali konkuruoti tarptautiniu mastu ir kurti produktus, aktualius ne tik akademinei bendruomenei, bet ir realiai rinkai.
Komandos darbas buvo įvertintas aukščiausiai – VILNIUS TECH ir Aalto universiteto studentai pelnė geriausios komandos titulą. Be to, jau pradėtas įrenginio patentavimo procesas, o tai leidžia manyti, kad projektas gali turėti tęsinį ir už universiteto ribų.
VILNIUS TECH LinkMenų fabriko vaidmuo
Lietuvoje studentų komandą koordinavo VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras LinkMenų fabrikas. Ši erdvė Vilniuje jau seniai žinoma kaip vieta, kur studentai gali testuoti idėjas, naudotis prototipavimo įranga, gauti techninę ir kūrybinę mentorystę.
LinkMenų fabriko Prototipavimo laboratorijos vedėjas Rokas Bagdonas akcentuoja, kad tokie projektai ugdo ne tik techninius gebėjimus. Studentai mokosi dirbti su realiais terminais, priimti sprendimus komandoje, derinti skirtingas disciplinas ir komunikuoti su potencialiais naudotojais. Lietuvos rinkai tai ypač svarbu, nes šalies inovacijų ekosistemai reikia specialistų, gebančių ne tik programuoti ar projektuoti, bet ir suprasti produkto vystymo kelią nuo problemos iki komercializavimo.
Ką tai reiškia Lietuvai ir sveikatos technologijų rinkai?
Šis projektas parodo, kad Lietuva turi potencialo kurti aukštos pridėtinės vertės medicinos technologijas. Automatizuota diurezės stebėsena gali būti tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip išmanieji jutikliai, duomenų skaitmenizavimas ir vartotojui patogus dizainas gali pagerinti ligoninių darbą.
Lietuviams tai svarbu ir platesne prasme. Jeigu panašūs sprendimai būtų toliau vystomi, testuojami ir sertifikuojami, jie galėtų pasiekti ne tik Suomijos ar kitų Europos šalių ligonines, bet ir Lietuvos gydymo įstaigas. Tai reikštų modernesnę pacientų priežiūrą, efektyvesnį medikų darbą ir didesnį vietos universitetų bei technologijų centrų indėlį į sveikatos inovacijų kūrimą.
Kol kas tai – studentų sukurtas prototipas ir patentavimo link judantis projektas. Tačiau jo reikšmė didesnė nei vienas įrenginys. Tai pavyzdys, kaip tarptautinis bendradarbiavimas, inžinerija, dizainas ir medicinos praktikos supratimas gali virsti sprendimu, kuris realiai palengvina ligoninių kasdienybę.
Šaltinis: mokslolietuva
Palikite komentarą