4 Minutės
Lietuvos gamybos sektorius, nepaisant geopolitinio neapibrėžtumo ir įtampos tarptautinėse tiekimo grandinėse, kol kas nerodo aiškių nuosmukio ženklų. „Citadele“ banko duomenimis, gegužę šalies pramonės produkcija per metus padidėjo apie 4,9 proc. – tai vienas sparčiausių augimo tempų nuo praėjusių metų vasaros.
Lietuvos rinkai tai svarbu ne tik kaip ekonominis signalas. Auganti gamyba tiesiogiai veikia technologijų diegimą įmonėse: nuo išmaniųjų sandėlių ir ERP sistemų iki dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių paklausos prognozavimo sprendimų. Vilniuje, Kaune ir kituose pramonės centruose veikiančios bendrovės vis dažniau investuoja į skaitmenizaciją, kad galėtų greičiau reaguoti į užsakymų svyravimus Europoje.
Avansinė gamyba: kodėl užsakymai dar nemažėja?
Pasak „Citadele“ banko valdybos nario ir Verslo bankininkystės vadovo Baltijos šalims Vaido Žagūnio, vienas pagrindinių dabartinio augimo veiksnių yra avansinė gamyba. Dalis Europos gamintojų, baimindamiesi galimo žaliavų brangimo, logistikos trikdžių ar tiekimo vėlavimų, iš anksto didina gamybos apimtis ir kaupia atsargas.
Lietuvos įmonės šioje grandinėje atlieka svarbų vaidmenį – jos tiekia komponentus, pusgaminius ir tarpinius produktus Vokietijos bei kitų Vakarų Europos šalių gamintojams. Todėl, kai euro zonoje daugėja užsakymų, daugiau darbo atsiranda ir Lietuvos pramonei. Tai ypač aktualu metalo apdirbimo, elektronikos, automobilių komponentų, baldų bei inžinerinės gamybos įmonėms.
Prognozės išlieka palankios, bet trumpalaikės
„Citadele“ prognozavimo modeliai rodo, kad artimiausiais mėnesiais augimas gali dar paspartėti. Birželį metinis pramonės gamybos augimas galėtų siekti apie 6,2 proc., o liepą – viršyti 8 proc. ribą. Tai reikštų, kad Lietuvos pramonė bent trumpuoju laikotarpiu išlaiko konkurencingumą net sudėtingoje tarptautinėje aplinkoje.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad avansinės gamybos poveikis nėra begalinis. Sandėlių plotai riboti, atsargų finansavimas brangsta, o papildoma gamyba reikalauja daugiau logistikos, apyvartinių lėšų ir darbuotojų. Kai įmonės pasieks norimą atsargų lygį, užsakymų banga gali nuslūgti.
Technologinės priemonės: kas padeda valdyti rizikas?
Šioje situacijoje technologijos tampa ne priedu, o būtinybe. Lietuvos verslams aktualiausi sprendimai – išmaniosios tiekimo grandinės platformos, debesijos pagrindu veikiančios gamybos valdymo sistemos, IoT jutikliai sandėliuose ir gamybos linijose, automatizuota kokybės kontrolė bei dirbtinio intelekto analitika.
Palyginti su didžiosiomis Vakarų Europos rinkomis, Lietuva turi vieną pranašumą – mažesnės ir lankstesnės įmonės gali greičiau diegti naujus skaitmeninius sprendimus. Kaune veikiančios inžinerinės bendrovės ar Vilniuje įsikūrę technologijų tiekėjai gali pasiūlyti lokalizuotus sprendimus lietuvių kalba, pritaikytus vietos apskaitos, logistikos ir gamybos procesams.
Vartotojų nuotaikos Europoje gali tapti stabdžiu
Nors dabartiniai rodikliai atrodo pozityvūs, ilgalaikę kryptį lems paklausa Europoje. V. Žagūnis atkreipia dėmesį, kad euro zonos vartotojų pasitikėjimas silpnėja. Nerimas dėl infliacijos, darbo rinkos, asmeninių finansų ir ekonomikos perspektyvų gali paskatinti gyventojus mažinti vartojimą.
Jei vokiečiai, prancūzai ar italai pirks mažiau automobilių, baldų, elektronikos ar kitų pramoninių prekių, tai galiausiai pajus ir Lietuvos gamintojai. Lietuviams tai gali reikšti lėtesnį atlyginimų augimą kai kuriuose sektoriuose, atsargesnes verslo investicijas ir didesnį spaudimą efektyvumui.
Darbo rinka: automatizacija tampa vis svarbesnė
Pramonės sektoriuje jau matyti pokyčių ir užimtumo statistikoje. Naujausi duomenys rodo, kad darbuotojų skaičius pramonėje mažėjo itin sparčiai – fiksuotas apie 3,1 proc. kritimas. Tai siejama su augančiais darbo kaštais, konkurencingumo iššūkiais, prekybos apribojimais ir tarifais.
Ši tendencija didina automatizacijos svarbą. Robotizuotos gamybos linijos, skaitmeniniai dvyniai, predikcinė įrangos priežiūra ir modernios verslo analitikos sistemos leidžia įmonėms gaminti daugiau su mažesniais resursais. Lietuvos technologijų bendrovėms tai atveria naujų galimybių – nuo programinės įrangos kūrimo iki pramonės kibernetinio saugumo paslaugų.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir vartotojams?
Lietuvos pramonės augimas rodo, kad šalies įmonės išlieka svarbia Europos gamybos ekosistemos dalimi. Tačiau ateinančiais mėnesiais verslui reikės ypač atidžiai stebėti atsargų lygį, užsakymų portfelį, žaliavų kainas ir vartotojų nuotaikas euro zonoje.
Technologijų požiūriu laimės tos įmonės, kurios greičiau pereis prie duomenimis grįsto valdymo, automatizuos pasikartojančius procesus ir gebės realiuoju laiku matyti savo tiekimo grandinę. Lietuvos rinkai tai gali tapti svarbiu skaitmeninės transformacijos etapu, kai pramonės augimas vis labiau priklausys ne tik nuo pigių išteklių, bet ir nuo išmanių sprendimų.
Palikite komentarą