6 Minutės
Lietuva Europos skaitmenizacijos žemėlapyje atrodo vis tvirčiau: beveik visuotinis 5G ryšio prieinamumas, sparčiai augantis dirbtinio intelekto diegimas versle, aktyvi startuolių ekosistema ir stiprūs kibernetinio saugumo pajėgumai leidžia šaliai išsiskirti tarp daugelio Europos Sąjungos valstybių. Naujausia Europos Komisijos „Digital Decade“ pažangos ataskaita rodo, kad Lietuvos rinka turi realų potencialą tapti vienu iš regiono skaitmeninių inovacijų centrų.
Tačiau vertinimas nėra vien tik pagiriamasis. Briuselis pabrėžia, kad lietuviams vis dar trūksta bazinių skaitmeninių įgūdžių, ypač vyresnio amžiaus gyventojų ir kaimiškų vietovių grupėse. Be to, nors Vilniuje ir Kaune skaitmeninės paslaugos bei technologijų diegimas juda sparčiai, dalyje regionų moderni interneto infrastruktūra vis dar vystoma lėčiau nei reikėtų.
Lietuva tarp stipresnių ES skaitmeninės ekonomikos žaidėjų
Europos Komisijos ataskaitoje vertinama, kaip ES šalys artėja prie 2030 metų skaitmeninio dešimtmečio tikslų. Analizuojamos kelios pagrindinės sritys: 5G ir plačiajuosčio interneto infrastruktūra, viešųjų paslaugų skaitmenizacija, verslo technologinis pasirengimas, dirbtinio intelekto naudojimas, debesų kompiuterija, duomenų analizė ir gyventojų skaitmeniniai gebėjimai.
Lietuvos stiprybė – itin platus 5G tinklo prieinamumas. Tai svarbu ne tik išmaniųjų telefonų naudotojams, bet ir pramonei, logistikai, sveikatos apsaugai bei išmaniesiems miestams. Greitesnis ir mažesnės delsos mobilusis ryšys leidžia kurti pažangius daiktų interneto sprendimus, nuotolinės priežiūros sistemas, automatizuotas gamybos linijas ir realiuoju laiku veikiančias duomenų platformas.
Kuo 5G naudingas Lietuvos vartotojams ir verslui?
Lietuviams 5G pirmiausia reiškia spartesnį mobilųjį internetą, stabilesnį vaizdo transliacijų veikimą, geresnę žaidimų debesijoje patirtį ir sklandesnį darbą nuotoliniu būdu. Verslui ši technologija atveria platesnes galimybes diegti automatizaciją, stebėti įrangą realiuoju laiku, valdyti sandėlius ar transporto parkus bei efektyviau apdoroti didelius duomenų kiekius.
Palyginti su ankstesnėmis mobiliojo ryšio kartomis, 5G yra ne tik greitesnis. Jo pranašumas – mažesnė delsa ir didesnis vienu metu prijungtų įrenginių skaičius. Tai ypač aktualu Lietuvos gamybos įmonėms, energetikos sektoriui, žemės ūkiui ir savivaldybėms, planuojančioms išmaniosios infrastruktūros projektus.
Dirbtinis intelektas Lietuvos įmonėse auga itin sparčiai
Vienas ryškiausių Lietuvos rezultatų – dirbtinio intelekto sprendimų naudojimo šuolis. Per metus DI taikančių įmonių dalis padidėjo nuo 8,8 proc. iki 21,3 proc. Tai daugiau nei 140 proc. augimas, leidžiantis Lietuvai aplenkti dabartinį ES vidurkį.
DI sprendimai Lietuvos rinkoje vis dažniau naudojami klientų aptarnavimui, pardavimų prognozavimui, dokumentų analizei, kibernetinio saugumo stebėsenai, rinkodaros automatizavimui ir programinės įrangos kūrimui. Vilniuje veikiančios technologijų įmonės DI naudoja produktų vystymui ir tarptautinei plėtrai, o Kaune bei kituose pramonės centruose šios technologijos vis dažniau siejamos su gamybos efektyvinimu.
„LitAI AI Factory“ gali tapti svarbiu postūmiu
Ataskaitoje išskiriamas ir nacionalinis „LitAI AI Factory“ projektas. Tikimasi, kad nuo 2027 metų jis suteiks Lietuvos verslui, mokslui ir viešajam sektoriui prieigą prie pažangios dirbtinio intelekto infrastruktūros. Tokia platforma galėtų padėti kurti lietuvių kalbai pritaikytus DI modelius, testuoti naujus produktus, analizuoti didelius duomenų rinkinius ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų.
Tai ypač aktualu mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms šiandien dažnai trūksta tiek techninių žinių, tiek finansinių išteklių. Jei DI infrastruktūra bus prieinama paprasčiau ir aiškiau, technologijų naudojimas galėtų sparčiau persikelti iš startuolių bei IT sektoriaus į prekybą, gamybą, logistiką, sveikatos priežiūrą ir švietimą.
Debesų kompiuterija, duomenys ir kibernetinis saugumas
Lietuvos verslas vis aktyviau naudoja debesų kompiuteriją ir duomenų analizės įrankius. Šios technologijos leidžia greičiau diegti naujas paslaugas, sumažinti IT infrastruktūros priežiūros sąnaudas ir priimti sprendimus remiantis realiais duomenimis, o ne vien intuicija.
Kibernetinis saugumas taip pat išlieka viena stipresnių Lietuvos sričių. Regiono geopolitinis kontekstas lemia, kad Lietuvos organizacijos turi rimtai vertinti duomenų apsaugą, incidentų prevenciją ir atsparumą kibernetinėms atakoms. Tai svarbu tiek valstybės institucijoms, tiek finansų technologijų įmonėms, elektroninei prekybai ir pramonės sektoriui.
Didžiausias iššūkis – skaitmeniniai įgūdžiai
Nepaisant technologinės pažangos, baziniai skaitmeniniai įgūdžiai išlieka silpnoji vieta. Bent pagrindinius skaitmeninius gebėjimus turi 53,8 proc. Lietuvos gyventojų, kai ES vidurkis viršija 60 proc. Tai reiškia, kad nemaža dalis žmonių vis dar sunkiai naudojasi elektroninėmis paslaugomis, saugiai tvarko duomenis internete ar efektyviai taiko skaitmeninius įrankius darbe.
Didžiausias atotrūkis pastebimas tarp vyresnio amžiaus žmonių ir regionų gyventojų. Nors Lietuvoje vykdomos įvairios mokymų iniciatyvos, jų mastas ir prieinamumas turės didėti, jei norime, kad skaitmeninė transformacija būtų naudinga ne tik didmiesčiams, bet ir visai šaliai.
Ką tai reiškia Lietuvos darbo rinkai?
Technologijų specialistų trūkumas išlieka opi problema. Įmonėms reikia programuotojų, duomenų analitikų, DI specialistų, kibernetinio saugumo ekspertų ir debesų architektų. Tuo pat metu moterų įsitraukimas į technologijų sektorių vis dar nėra pakankamas, todėl Lietuvos rinkai būtina platesnė talentų bazė.
Europos tikslas – mažesnė priklausomybė nuo užsienio technologijų
Europos Komisija pabrėžia, kad visa ES turi sparčiau investuoti į puslaidininkius, skaičiavimo pajėgumus, dirbtinį intelektą ir skaitmenines kompetencijas. Nors Europa pažengė viešųjų paslaugų skaitmenizavimo ir 5G plėtros srityse, pasaulinėje technologijų konkurencijoje jai vis dar tenka vytis JAV ir Azijos rinkas.
Lietuvai tai yra ir iššūkis, ir galimybė. Stipri lazerių bei fotonikos pramonė, auganti startuolių ekosistema, DI projektai ir išplėtota ryšio infrastruktūra gali padėti šaliai užimti svarbesnę vietą Europos technologijų grandinėje. Tačiau tam reikės nuoseklių investicijų, daugiau talentų, geresnių skaitmeninių įgūdžių ir aiškesnės žaliosios bei skaitmeninės transformacijos strategijos.
Išvada: Lietuva juda teisinga kryptimi, bet tempą reikės išlaikyti
Europos Komisijos vertinimas rodo, kad Lietuva turi kuo didžiuotis: 5G aprėptis, DI diegimo augimas, stiprūs startuoliai ir kibernetinis saugumas kuria tvirtą pagrindą ateities ekonomikai. Vis dėlto norint, kad skaitmenizacijos nauda pasiektų visus lietuvius, būtina mažinti įgūdžių atotrūkį, stiprinti regionų interneto infrastruktūrą ir sudaryti geresnes sąlygas įmonėms naudoti pažangias technologijas.
Artimiausi keleri metai bus lemiami. Jei Lietuva išnaudos savo pranašumus ir spręs silpnąsias vietas, šalies skaitmeninė ekonomika gali tapti vienu svarbiausių konkurencingumo variklių tiek Baltijos regione, tiek visoje Europos Sąjungoje.
Šaltinis: technaujienos
Palikite komentarą