2 Minutės
Dirbtinio intelekto didėjanti energijos paklausa: aplinkosaugos iššūkis
Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai tampa viena iš energiją daugiausiai vartojančių technologijų skaitmeniniame pasaulyje. Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2025 metų pabaigos DI sistemų elektros suvartojimas gali viršyti net garsųjį kriptovaliutos Bitcoin kasimo energijos poreikį. Pramonės analitikai prognozuoja, kad artimiausiu metu dirbtinis intelektas gali sudaryti beveik 50% viso pasaulio duomenų centrų energijos naudojimo, o tai kelia rimtų klausimų dėl aplinkos tvarumo ir skaitmeninės infrastruktūros vystymo.
Palyginimas: DI prieš Bitcoin kasimą energijos vartojimo srityje
Bitcoin kriptovaliutos kasimas ilgą laiką buvo kritikuojamas dėl milžiniško elektros suvartojimo, tačiau dirbtinio intelekto augimas greitai pralenkia šiuos mastus. Energetikos tyrėjas Alex de Vries-Gao, žinomas dėl savo analizės apie kriptovaliutų energijos sąnaudas, išsamiai įvertino DI lustų gamybą ir viešai prieinamus duomenis. Jo rezultatai rodo, kad šiuo metu DI modeliai sunaudoja iki 20% visos duomenų centrų suvartojamos elektros – šis procentas augs tobulėjant didesniems ir sudėtingesniems DI modeliams.
Infrastruktūros pasekmės: padidėjęs elektros tinklų krūvis
Neseniai paskelbta „Digiconomist“ ataskaita išryškina ryškius panašumus tarp DI technologijų plėtros ir kriptovaliutų bumo. Abu šie reiškiniai remiasi didžiuliais, daug resursų reikalaujančiais modeliais, todėl visame pasaulyje statomi nauji duomenų centrai dar labiau apkrauna elektros tiekimo tinklus. Panešti augančiam DI energijos poreikiui JAV statomos naujos dujų ir branduolinės elektrinės, pakartojant infrastruktūros krizes, kurių anksčiau sukėlė Bitcoin kasimas.
Pereinamoji skaidrumo stoka ir tvarumo poreikis
Stambios technologijų įmonės, tokios kaip „Google“ ir „Microsoft“, savo ESG ataskaitose pripažįsta DI poveikį aplinkai, tačiau nenurodo, kokia dalis tenka DI darbo krūviams. Norėdami tiksliau nustatyti dirbtinio intelekto energijos sąnaudas, tyrėjai analizuoja DI lustų gamybos ir eksploatavimo elektros naudojimą, ypač tokių kompanijų kaip TSMC. Nerimą kelia tai, kad visos DI lustų grupės kartu suvartoja tiek pat elektros energijos, kiek ir visa išsivysčiusi valstybė.
Ateities kelias: efektyvumo ir augančios paklausos balansas
Didžiausias iššūkis – ne tik auganti energijos paklausa, bet ir skaidrumo trūkumas bei pavojus pakliūti į vadinamąjį efektyvumo paradoksą, kai geresnis efektyvumas nesumažina bendrų sąnaudų, o jas tik padidina. Ethereum pavyzdys, kai po protokolo atnaujinimo buvo smarkiai sumažintas energijos naudojimas, kelia klausimą: ar DI įmonės gebės pereiti prie mažiau energijos vartojančių sprendimų, ar šios srities energetinis pėdsakas ir toliau didės nekontroliuojamai?
Dirbtinio intelekto skaitmeninio pėdsako augimas žymi ne tik naujus technologinės infrastruktūros pokyčius – tai taip pat pabrėžia skubų poreikį tvariai inovacijai, etinei atsakomybei ir aiškiam atskaitomumui, DI užimant vis svarbesnę vietą pasaulio ekonomikoje.
Komentarai