Kibernetinė ataka Lietuvoje: pavojus medikų duomenims

Lietuvos sveikatos apsaugos sektorius susidūrė su dar vienu rimtu kibernetinio saugumo išbandymu. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos valdoma informacinė posistemė patyrė kibernetinį incidentą, po kurio, pirminiais duomenimis, galėjo būti neteisėtai pasisavinta apie 62 tūkst. įrašų, susijusių su šalyje dirbančiais medikais.

Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės teigimu, incidentas buvo aptiktas savaitės pradžioje, o pažeista ne visa akreditavimo sistema, bet konkreti ataskaitų posistemė. Būtent joje buvo formuojami duomenų rinkiniai apie sveikatos priežiūros specialistus, jų profesinę informaciją, kontaktus, mokymų kompetencijas ir kitus techninius metaduomenis.

Kokie duomenys galėjo būti paveikti?

Skelbiama, kad tarp galimai nutekėjusių duomenų yra informacija apie medikus, taip pat maždaug 156 įstaigų administratorių duomenys. Nors kol kas nekalbama apie pacientų medicininių įrašų nutekėjimą, šis incidentas vis tiek yra reikšmingas Lietuvos rinkai, nes sveikatos sektorius yra viena jautriausių skaitmeninių infrastruktūrų.

Kodėl tai svarbu lietuviams?

Lietuvoje vis daugiau sveikatos paslaugų perkeliama į skaitmeninę erdvę: nuo elektroninių receptų iki nuotolinių konsultacijų Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose. Todėl kiekvienas kibernetinis incidentas valstybės informacinėse sistemose tiesiogiai veikia pasitikėjimą e. sveikatos sprendimais.

Reakcija: prieigos išjungtos, raktai deaktyvuoti

Apie incidentą informuotas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Generalinė prokuratūra ir Vyriausybės atstovai. Pasak ministerijos, incidentas buvo suvaldytas per 41 valandą nuo jo pradžios. Sistemos prižiūrėtojai atjungė išorinę prieigą, sustabdė lokalius prisijungimus, deaktyvavo prieigos raktus ir pradėjo taikyti papildomas apsaugos priemones.

Kokios technologijos galėtų sumažinti riziką?

Tokie atvejai rodo, kad viešajam sektoriui Lietuvoje būtinos pažangesnės kibernetinio saugumo priemonės: daugiafaktorė autentifikacija, prieigos valdymas pagal Zero Trust principą, duomenų šifravimas, nuolatinė žurnalų analizė, SIEM sistemos, automatinis grėsmių aptikimas ir reguliarus prieigos raktų keitimas.

Palyginti su pasaulinėmis tendencijomis, Lietuva susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir kitos skaitmenizuotos valstybės: duomenų išviliojimu, pažeidžiamomis posistemėmis ir tiekėjų grandinės rizikomis. Skirtumas tas, kad mažesnėje rinkoje vienas incidentas gali paveikti itin didelę profesinės bendruomenės dalį.

Poveikis Lietuvos verslui ir institucijoms

Šis atvejis yra signalas ne tik valstybės įstaigoms, bet ir privačioms klinikoms, IT tiekėjams bei debesijos paslaugų teikėjams. Organizacijos, dirbančios su jautriais duomenimis, turėtų peržiūrėti savo kibernetinio saugumo politiką, atsarginių kopijų strategiją, incidentų valdymo planus ir darbuotojų mokymus.

Lietuvos technologijų bendruomenei tai dar vienas priminimas, kad skaitmeninė transformacija turi eiti kartu su realia duomenų apsauga. Patogios e. paslaugos yra svarbios, tačiau be saugios infrastruktūros jos tampa patraukliu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams.