5 Minutės
Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Vilniaus universiteto tyrėja prof. dr. Ieva Plikusienė pelnė prestižinę André Mischke mokslo ir politikos premiją. Šis Europos jaunosios akademijos skiriamas apdovanojimas Lietuvos mokslo bendruomenei yra išskirtinis įvykis: I. Plikusienė tapo pirmąja lietuve, gavusia tokį pripažinimą už aukšto lygio tyrimus ir aktyvų mokslo ryšio su visuomene bei politikos formavimu stiprinimą.
Ši premija kasmet nuo 2017 m. skiriama jauniems Europos tyrėjams, kurių darbai neapsiriboja vien laboratorija. Vertinamas ir gebėjimas mokslines žinias paversti sprendimais, svarbiais viešajai politikai, ekonomikai, švietimui bei technologijų plėtrai. Lietuvos skaitytojams tai aktualu ne tik kaip asmeninis mokslininkės pasiekimas, bet ir kaip signalas, kad Lietuva vis ryškiau matoma Europos inovacijų žemėlapyje.
Kodėl šis apdovanojimas reikšmingas Lietuvai?
I. Plikusienės įvertinimas sustiprina Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų ir biotechnologijų šalies, reputaciją. Vilniuje veikiantys tyrimų centrai, universitetai ir gyvybės mokslų įmonės jau kurį laiką konkuruoja tarptautinėje rinkoje, o tokie apdovanojimai padeda pritraukti talentus, investicijas ir naujas partnerystes.
Lietuvos rinkai tai svarbu dėl kelių priežasčių. Pirma, pažangūs moksliniai tyrimai gali virsti komerciniais sprendimais, aktualiais sveikatos diagnostikai, farmacijos pramonei, maisto saugai ar aplinkos monitoringui. Antra, tarptautinis pripažinimas didina pasitikėjimą vietos mokslo institucijomis. Trečia, tai stiprina Lietuvos pozicijas kalbant apie ES finansavimą, mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir inovacijų politiką.
Biojutikliai: technologija, kuri gali keisti diagnostiką
Prof. dr. I. Plikusienės tyrimų kryptis jungia gyvybės mokslus, fiziką, nanotechnologijas ir medžiagų mokslą. Viena svarbiausių sričių – pažangūs biojutikliai ir plonųjų sluoksnių savybių analizė, taikant itin jautrius optinius bei akustinius metodus.
Paprastai tariant, biojutikliai gali atpažinti biologines sąveikas, pavyzdžiui, baltymų, antikūnų ar kitų biomolekulių pokyčius. Tokios technologijos ypač aktualios kuriant greitesnius, tikslesnius ir efektyvesnius diagnostikos įrankius. COVID-19 pandemijos metu I. Plikusienės tyrimai, susiję su baltymų ir antikūnų sąveikų analize naudojant naujos kartos optinius-akustinius jutiklius, sulaukė tarptautinio dėmesio ir prisidėjo prie Lietuvos mokslo matomumo pasaulyje.
Pagrindiniai technologijos privalumai
Lyginant su tradiciniais laboratoriniais metodais, naujos kartos biojutikliai gali pasiūlyti kelis svarbius pranašumus. Jie gali būti jautresni, reikalauti mažesnio mėginio kiekio, veikti greičiau ir suteikti daugiau informacijos realiuoju laiku. Tai ypač svarbu medicinos diagnostikoje, kur laikas ir tikslumas dažnai lemia gydymo sėkmę.
Tokie sprendimai taip pat gali būti pritaikomi ne tik didelėse laboratorijose Vilniuje ar Kaune, bet ir platesniame sveikatos priežiūros tinkle. Ateityje lietuviams tai galėtų reikšti patogesnius tyrimus, ankstyvesnį ligų nustatymą ir efektyvesnes prevencines programas.
Nuo laboratorijos iki politikos: mokslas kaip strateginis resursas
Europos jaunoji akademija pabrėžia, kad I. Plikusienė išsiskiria ne vien moksliniais rezultatais, bet ir aktyviu dalyvavimu formuojant mokslo politiką. 2025 m. ji tapo pirmąja Lietuvos mokslininke, paskirta į UNESCO Tarptautinės fundamentaliųjų mokslų programos Mokslinę patariamąją tarybą. Tai aukšto lygio ekspertų grupė, prisidedanti prie pasaulinės mokslo politikos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Šis vaidmuo svarbus ir Lietuvos verslui. Moderni ekonomika vis labiau remiasi žiniomis, duomenimis, biotechnologijomis, dirbtiniu intelektu, fotonika ir nanotechnologijomis. Todėl mokslininkų dalyvavimas strateginiuose sprendimuose padeda užtikrinti, kad valstybės investicijos būtų nukreiptos į ilgalaikį konkurencingumą, o ne tik trumpalaikius projektus.
Ryšys su Lietuvos investicijų strategija
Būdama Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos pirmininke 2023–2025 m. ir nuo 2025 m. dirbdama „Invest Lithuania“ valdyboje, I. Plikusienė prisideda prie platesnio dialogo tarp mokslo, valstybės ir verslo. Jos veikla siejama su Lietuvos 2026–2030 m. investicijų strategijos kryptimis, kuriose akcentuojamas produktyvumas, aukštos kompetencijos ir ilgalaikis šalies konkurencingumas.
Lietuvos technologijų sektoriui tai reiškia aiškesnį tiltą tarp fundamentaliųjų tyrimų ir praktinio taikymo. Startuoliai, gyvybės mokslų įmonės, medicinos technologijų kūrėjai ir pramonės inovatoriai gali gauti daugiau galimybių bendradarbiauti su akademine bendruomene.
Tarptautinis pripažinimas ir įkvėpimas naujai kartai
I. Plikusienės darbai jau anksčiau buvo pastebėti pasauliniu mastu. 2022 m. programoje L’Oréal–UNESCO Women in Science ji buvo įvardyta tarp penkiolikos perspektyviausių jaunųjų mokslininkių pasaulyje ir tapo tik antrąja lietuve, sulaukusia tokio įvertinimo.
2023 m. jos veikla įvertinta Lietuvos metų europiečio apdovanojimu, kurį skyrė Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Europos Komisija. Vėliau Lietuvos Respublikos Prezidentas ją apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu už aukščiausio tarptautinio lygio biotechnologijų tyrimus ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Ką tai reiškia Lietuvos technologijų bendruomenei?
Šis pasiekimas siunčia aiškią žinutę: Lietuva gali kurti ne tik nišinius, bet ir pasaulinio lygio mokslinius bei technologinius sprendimus. Lietuvos universitetams, tyrimų centrams ir įmonėms tai yra papildomas argumentas stiprinti investicijas į mokslinius tyrimus, technologijų perdavimą ir talentų ugdymą.
Lietuviams, besidomintiems technologijomis, tai taip pat priminimas, kad inovacijos prasideda ne tik Silicio slėnyje ar didžiosiose Europos sostinėse. Jos gimsta ir Vilniuje, Kaune bei kitose Lietuvos mokslo erdvėse, kur dirba tyrėjai, gebantys sujungti fundamentaliąją fiziką, gyvybės mokslus ir realius visuomenės poreikius.
Šaltinis: mokslolietuva
Palikite komentarą