Klaipėdoje startuoja žaliojo vandenilio era Lietuvai

Klaipėdos uoste oficialiai pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo bazė. Tai svarbus technologinis žingsnis ne tik uostamiesčiui, bet ir visai Lietuvos rinkai, nes iki šiol vandenilio infrastruktūra šalyje buvo daugiau ateities planų nei realiai veikiančių sprendimų dalis. Naujoji stotis sudarys sąlygas žaliuoju vandeniliu pildyti lengvuosius automobilius, sunkųjį transportą ir specialiąją uosto techniką.

Lietuviams ši naujiena aktuali dėl kelių priežasčių: ji mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, kuria pagrindą švaresnei logistikai ir parodo, kad Lietuva gali diegti modernias energetikos technologijas panašiu tempu kaip Vakarų Europos valstybės. Nors Vilniuje ir Kaune elektromobilių įkrovimo infrastruktūra jau tampa įprasta miesto dalimi, vandenilio transportas Lietuvoje dar tik pradeda savo kelią. Klaipėda šiuo atveju tampa pirmuoju realiu bandymų ir komercinio pritaikymo centru.

Kaip veiks žaliojo vandenilio stotis?

Nemuno gatvėje įrengtoje bazėje vandenilis bus gaminamas naudojant polimerinių elektrolitų membranos, arba PEM, tipo elektrolizerį. Tai viena pažangiausių technologijų, leidžiančių iš vandens išgauti vandenilį pasitelkiant elektros energiją. Kai ši elektra gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, galutinis produktas vadinamas žaliuoju vandeniliu.

Pagrindinės technologinės savybės

Visu pajėgumu dirbanti įranga per metus galės pagaminti apie 127 tonas vandenilio. Toks kiekis Lietuvos mastu yra reikšmingas, nes jis leis ne tik išbandyti technologiją realiomis sąlygomis, bet ir pradėti formuoti platesnę paklausą transporto, logistikos bei pramonės sektoriuose. Projektas pradėtas įgyvendinti 2023 metais, o įranga į Klaipėdos uostą atkeliavo praėjusių metų rudenį. Pirmasis žaliojo vandenilio kiekis pagamintas šių metų pavasarį.

PEM elektrolizeriai vertinami dėl lankstumo, greito reagavimo į elektros energijos tiekimo pokyčius ir tinkamumo integruoti su saulės ar vėjo energetika. Tai ypač svarbu Lietuvai, kuri aktyviai plečia atsinaujinančios energetikos pajėgumus ir ieško būdų, kaip perteklinę žaliąją elektrą paversti saugomu kuru.

Nauda transportui ir logistikos verslui

Klaipėdos uosto direkcija siekia, kad naujoji infrastruktūra nebūtų uždara tik uosto reikmėms. Planuojama, jog vandenilis bus prieinamas platesnei rinkai, įskaitant krovinių vežėjus, transporto įmones ir logistikos operatorius. Prekybą Klaipėdoje pagamintu žaliuoju vandeniliu numatoma pradėti rudenį.

Kur bus naudojamas vandenilis?

Pirmiausia žaliasis vandenilis bus naudojamas pačiame uoste. Juo bus varomas naujas atliekų surinkimo laivas, pastatytas Uosto direkcijos užsakymu. Taip pat direkcija jau įsigijo vandeniliu varomą automobilį Toyota Mirai. Skaičiuojama, kad savo reikmėms uostas sunaudos maždaug ketvirtadalį viso pagaminamo kiekio.

Likusi dalis galės būti skirta kitoms įmonėms. Uosto direkcija kartu su LTG grupe, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija Bega ir Volvo Lietuva analizuoja, kaip vandenilio technologijas pritaikyti krovinių gabenimui keliais, geležinkelių transporte ir kasdienėse uosto operacijose. Tai gali būti ypač aktualu sunkiasvoriam transportui, kuriam bateriniai elektromobiliai ne visada yra optimalus sprendimas dėl svorio, įkrovimo trukmės ar nuvažiuojamo atstumo.

Vandenilis ir elektra: konkurentai ar partneriai?

Lietuvos vartotojams elektromobiliai jau pažįstami gerokai geriau nei vandeniliniai automobiliai. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose daugėja įkrovimo stotelių, o įmonės vis dažniau elektrifikuoja automobilių parkus. Vis dėlto žaliasis vandenilis neturėtų būti laikomas tiesioginiu elektros konkurentu. Greičiau tai papildoma technologija, tinkama ten, kur reikia greito papildymo, didelės galios ir ilgesnio veikimo nuotolio.

Lengvųjų automobilių rinkoje vandenilis kol kas išlieka nišinis pasirinkimas, tačiau sunkiajame transporte, jūrų sektoriuje, geležinkeliuose ir pramonėje jo potencialas daug didesnis. Pasaulinės tendencijos rodo, kad Japonija, Vokietija, Nyderlandai ir Pietų Korėja vandenilį vertina kaip svarbią energetinės transformacijos dalį. Klaipėdos projektas leidžia Lietuvai įsilieti į šią kryptį ne kaip stebėtojai, o kaip aktyviai rinkos dalyvei.

Kodėl tai svarbu Lietuvos rinkai?

Pirmoji žaliojo vandenilio bazė Klaipėdoje yra ne tik technologinis objektas, bet ir signalas verslui. Logistikos įmonės, uosto operatoriai, viešojo transporto planuotojai ir pramonės bendrovės gali pradėti realiau vertinti investicijas į vandenilio įrangą. Iki šiol viena didžiausių kliūčių buvo infrastruktūros trūkumas, o dabar Lietuva turi pirmą veikiantį atspirties tašką.

Projektas taip pat prisideda prie šalies energetinio saugumo. Kuo daugiau vietoje pagaminamų švarių degalų, tuo mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių. Tai aktualu tiek valstybės strategijai, tiek verslams, kurie siekia mažinti CO2 pėdsaką ir atitikti griežtėjančius Europos Sąjungos tvarumo reikalavimus.

Investicijos ir finansavimas

Bendra vandenilio gamybos ir papildymo stotelių projekto vertė turėtų siekti apie 12 mln. eurų. Maždaug pusė šios sumos finansuojama Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo bei atsparumo didinimo plano Naujos kartos Lietuva lėšomis. Tai rodo, kad žalioji energetika Lietuvoje tampa ne vien deklaracija, o konkrečiomis investicijomis grįsta kryptimi.

Ateities perspektyva: nuo Klaipėdos iki visos Lietuvos

Klaipėdos uosto projektas gali tapti modeliu kitiems miestams ir regionams. Jei technologija pasiteisins, panašios vandenilio papildymo vietos ateityje galėtų atsirasti prie svarbiausių transporto koridorių, šalia logistikos centrų, Vilniuje, Kaune ar pramoniniuose Lietuvos regionuose. Tai būtų svarbus žingsnis kuriant švaresnę, modernesnę ir konkurencingesnę transporto ekosistemą.

Pirmoji žaliojo vandenilio bazė Klaipėdoje aiškiai parodo, kad Lietuvos technologijų ir energetikos sektorius bręsta naujam etapui. Šiandien tai dar ankstyva infrastruktūra, tačiau būtent nuo tokių projektų prasideda rinkos pokytis, kuris po kelerių metų gali tapti įprasta kasdienybės dalimi tiek verslui, tiek vartotojams.