5 Minutės
Paskutinis „Meta“ etatų mažinimo etapas daug pasako apie tai, kur, didžiųjų technologijų požiūriu, juda ateitis. Bendrovė ruošiasi sumažinti apie 10% savo darbuotojų skaičiaus, o šis žingsnis skirtas padidinti veiklos efektyvumą ir padėti padengti stulbinamas AI ambicijų išlaidas, rašo „Bloomberg“. Tikimasi, kad tai palies maždaug 8 000 darbuotojų, o apie 6 000 laisvų pozicijų tiesiog liks neužpildytos.
Laikas pasirinktas sunkiai nepastebimai. Tą pačią dieną „Microsoft“ paskelbė apie išėjimo iš darbo išmokas 7% savo darbuotojų, tai pirmoji tokio pobūdžio programa per 51 metų bendrovės istoriją. Kita įmonė, ta pati žinutė: AI era jau nėra vien apie naujus įrankius ir greitesnę programinę įrangą. Ji taip pat yra apie mažiau žmonių.
Efektyvumas ar veikiau didesnė derybinė galia?
Pasak „The Wall Street Journal“, „Meta“ darbuotojai, kuriems bus taikomas atleidimas, apie tai turėtų būti informuoti gegužės 20 d. Vidaus pranešime „Meta“ personalo vadovė Janelle Gale pripažino šio sprendimo skausmą ir teigė, kad teks atsisveikinti su žmonėmis, kurie reikšmingai prisidėjo prie bendrovės veiklos. „Meta“ viešai neginčijo skelbiamų darbuotojų skaičių, nors ir atsisakė plačiau komentuoti.
„Microsoft“ pranešime skambėjo panaši istorija, tik švelnesniais žodžiais. Bendrovė siūlo vienkartinę pensijos programą darbuotojams, kurių amžius ir darbo stažas kartu sudaro bent 70 metų. Pasak CNBC, detalės turėtų būti paskelbtos gegužės 7 d. Tai nėra atleidimas pagal pavadinimą, tačiau poveikis toks pat: mažiau darbuotojų atlyginimų žiniaraštyje.
Tai tampa pažįstamu scenarijumi visoje technologijų industrijoje. AI pristatomas kaip jėgos daugiklis, technologija, leidžianti įmonėms nuveikti daugiau su mažiau. Tai yra viena istorijos dalis. Kita dalis yra kaina. Duomenų centrų, lustų, debesijos infrastruktūros ir programinės įrangos grandinių, reikalingų generatyviniam AI, kūrimas yra labai brangus, todėl įmonės ieško būdų tas išlaidas kompensuoti. Nenuostabu, kad lengviausia spausti būtent darbo užmokesčio fondą.
Panašu, kad „Amazon“ taiko tą pačią strategiją. „Reuters“ praneša, kad bendrovė pašalina pareigybių pavadinimus darbuotojams savo „Ring“ ir „Blink“ namų apsaugos padaliniuose. Daugelis darbuotojų netrukus bus vadinami tiesiog „kūrėjais“, o vadovai taps „kūrėjų lyderiais“. Oficialus paaiškinimas skamba tvarkingai: plokštesnė hierarchija, mažiau biurokratijos, mažiau korporacinių sluoksnių. Tačiau čia veikia ir kita logika. Kai dingsta pareigų pavadinimai, dažnai lengviau suspausti ir atlyginimų grupes.
Šis spaudimas jau neapsiriboja sandėliais ar gamybos linijomis. Dešimtmečius automatizacija daug agresyviau keitė darbininkišką darbą nei biuro pozicijas. Tačiau ir baltųjų apykaklių darbuotojai negalėjo amžinai išlikti apsaugoti. Internetas sunaikino ištisas profesijas, tokias kaip kelionių agentai, o generatyvinis AI dabar žengia į tas užduotis, kurios anksčiau atrodė saugiai žmogiškos: tekstų rengimą, santraukų darymą, programavimą, grafikų planavimą, analizę ir net įprastų projektų valdymą.
Darbdavių pasiūlymas paprastas. Jei pokalbių robotas gali atlikti dalį darbo, kodėl atlyginimas turėtų likti toks pat?
Šis klausimas vis dažniau skamba JAV verslo pasaulyje. Viena yra įmonėms diegti AI siekiant didinti produktyvumą. Kita yra naudoti AI kaip tylų derybinį svertą prieš darbuotojus. Darbo rinkoje, kurią formuoja automatizacija, mažiau žmonių reiškia mažiau konkurencijos dėl darbo vietų, bet kartu ir silpnesnę derybinę galią dėl atlyginimų. Vadovams tai itin patraukli lygtis.
Ir pinigai čia milžiniški. „Meta“, „Amazon“, „Microsoft“ ir jų konkurentai investuoja milijardus į AI infrastruktūrą, kuri, jų teigimu, apibrėš kitą dešimtmetį. Investuotojai šį statymą palankiai įvertino. „Nasdaq“ ir „S&P 500“ šią savaitę pasiekė rekordines aukštumas, nors naujos žinios apie atleidimus ir toliau pasirodo beveik be pertraukos.
Šis atotrūkis sunkiai ignoruojamas. Nuo 2022 m. atlyginimų augimas sulėtėjo, o infliacija toliau spaudžia namų ūkius. Tačiau aukščiausiuose sluoksniuose nuotaikos išlieka ramios, netgi džiugios. Savininkams sekasi gerai. Rinkai sekasi gerai. Darbuotojams, deja, ne taip.
Būtent dėl šio skirtumo pažadai, susiję su AI, skamba tokie didingi. Elonas Muskas neseniai pareiškė, kad AI ir robotika visus padarys turtingus, net juokaudamas, kad žmonės galės turėti penthausus, jei tik to norės. Tai viliojanti vizija, kuri skamba beveik utopiškai, jei ją pateiki pakankamai greitai.
Tačiau istorija paprastai nesiklosto taip. Kai įmonės tampa produktyvesnės, jos neskuba dalytis pelnu su žmonėmis, kurie tą produktyvumą padarė įmanomą. Jos mažina darbo sąnaudas. Jos koncentruoja galią. Jos pasilieka naudą sau.
Kol kas AI revoliucija neateina kaip visuotinis finansinis laimėjimas. Ji ateina kaip galios perskirstymas, o darbuotojų prašoma tiesiog užleisti vietą.
Palikite komentarą