8 Minutės
EP tyliai išjungė dirbtinio intelekto funkcijas darbuotojų įrenginiuose
Jie tiesiog išjungė jungiklį. Tyliai. Europos Parlamento IT tarnyba išjungė dirbtinio intelekto (DI) funkcijas teisėjų ir parlamentaro personalo darbo įrenginiuose, nurodydama nesunkiai nepastebimas saugumo ir privatumo rizikas. Šis sprendimas nebuvo priimtas kaip triukšmingas dekretas, o labiau kaip pragmatiškas patarimas: neįkelkite vidinių dokumentų į išorines DI paslaugas.
Pagrindinės rizikos ir jų mechanizmai
Problema paprasta ir nelepusi kompromisų. Jei darbuotojas įklijuoja konfidencialų pranešimą ar memorandumą į komercinį pokalbių robotą, šie duomenys dažnai patenka į trečiųjų šalių serverius. Bendrovės, valdančios modelius, pavyzdžiui, OpenAI ChatGPT, Microsoft Copilot ar Anthropic Claude, įprastai naudoja vartotojų įvestis savo sistemų tobulinimui. Toks mokymo kelias gali atverti prieigą prie jautraus teksto platesniam peržiūros ratui arba įstrigti ilgalaikės saugojimo politikos kontekste, kuri yra už Parlamento kontrolės ribų.
Duomenų nutekėjimo ir prieinamumo rizika
Komercinių DI paslaugų architektūra dažnai apima centralizuotus debesų modelius, kuriuose vartotojo įvestys yra fiziškai perduodamos į paslaugos teikėjo infrastruktūrą. Net jeigu paslaugos teikėjas deklaruoja saugojimo ir anonimizavimo praktiką, paslaugos naudojimas reiškia, kad Parlamento ar jo narių el. paštas, susirašinėjimas, teisinių ar strateginių dokumentų fragmentai gali būti prieinami už institucijos ribų. Tai sukuria tiek techninę, tiek teisinę riziką, ypač kai kalbame apie derybų pozicijas, teisinę konsultaciją ar kitas politiškai jautrias medžiagas.
Modelių mokymo ir duomenų naudojimas
Be tiesioginio saugojimo, svarbi rizika kyla iš to, kad pateikti duomenys gali būti panaudoti modelių mokymui arba modelių atnaujinimams, jei teikėjas turi tokių sąlygų. Tai reiškia, jog fragmentai ar pavyzdžiai iš Parlamento medžiagos gali netiesiogiai paveikti tolesnį modelio elgesį arba būti įtraukti į apibendrintus mokymo rinkininius. Tokia praktika galutinai sumažina kontrolę dėl to, kas ir kaip naudoja institucinius duomenis, ir gali prieštarauti konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimams.
Vidaus komunikacija ir sprendimo motyvacija
Žiniasklaida, Politico, gavo vidaus el. laišką iš Parlamento IT departamento, kuriame paaiškinta sprendimo motyvacija. Pranešime buvo perspėta, kad institucija negali garantuoti medžiagos, įkelto į DI paslaugų teikėjų serverius, saugumo. Kadangi visos su tomis įmonėmis jau pasidalintos informacijos apimtis vis dar vertinama, saugiausias kelias buvo palikti DI variklius išjungtus oficialiuose įrenginiuose.
Teisiniai ir jurisdikcijos iššūkiai
Yra dar viena komplikuojanti detalė: jurisdikcija. Duomenys, saugomi daugumos JAV pagrindu veikiančių DI tiekėjų infrastruktūroje, gali patekti Amerikos institucijų prieigos ribose. Pastarosiomis savaitėmis Jungtinių Valstijų Homeland Security departamentas ir kitos agentūros išsiuntė šimtus privalomų dokumentų pateikimų pranešimų ir informacijos užklausų technologijų platformoms. Remiantis viešinimais, kai kurios kompanijos atsiliepė į šias užklausas net tada, kai joms nebuvo pateiktas akivaizdus teismo orderis. Tokia realybė verčia Briuselį būti atsargiu, pasitikint užsieninėmis, ypač JAV, valdomomis paslaugomis atliekant vidinį darbą ir tvarkant jautrius duomenis.
Tarptautinės normos ir prieigos reikalavimai
Juridinis kontekstas apima įvairius elementus: nacionalinės saugumo užklausos, tarptautinės bendradarbiavimo sutartys, taip pat teisinės procedūros, kurių metu vyriausybės institucijos gali reikalauti prieigos prie serveriuose laikomų duomenų. Tai ypač aktualu institucijoms, kurios elgiasi su slaptumu, diplomatine informacija ar kituose teisiniu požiūriu jautriuose ginčuose. Net jei paslaugų teikėjas teigia atsisakyti perduoti duomenis be teisinio pagrindo, galutinį sprendimą dažnai lemia jurisdikciniai mechanizmai užsienio šalyse.
ES politika, duomenų apsauga ir modelių treniravimas
Europos Sąjunga per daugelį metų pritaikė vienas griežčiausių pasaulyje duomenų apsaugos taisyklių — Generalinę duomenų apsaugos taisyklę (GDPR). GDPR nustato stiprias nuostatas apie asmens duomenų valdymą, saugojimą, perdavimą ir subjekto teises. Visgi Europos Komisija taip pat yra svarstanti pasiūlymus, kurie galėtų tam tikrais atvejais palengvinti technines ar teisinias kliūtis, leidžiančias didžiosioms technologijų bendrovėms treniruoti modelius naudojant Europos duomenų rinkinius.
Argumentai „už“ ir „prieš“ modelių treniravimą ES duomenimis
Šio siūlymo šalininkai teigia, kad tam tikrų apribojimų sušvelninimas padėtų skatinti vietinę inovaciją, suteiktų prieigą prie didelių ir įvairių duomenų rinkinų ir leistų Europos DI gamintojams išlikti konkurencingiems su JAV ir Kinijos žaidėjais. Jie argumentuoja, kad prieiga prie realių duomenų pagerintų modelių kokybę ir saugumo patikimumą bei spartintų produktų diegimą vidaus rinkoje.
Kritiškai nusiteikę ekspertai ir privatumo gynėjai tvirtina, kad tokios palaidos nuostatos gali reikšti nuolaidą Silicio slėnio milžinams ir sumenkinti piliečių privatumą. Jie įspėja apie galimas piktnaudžiavimo galimybes ir apie tai, kaip silpnėjantis reguliavimas gali pakenkti duomenų subjektų teisėms ir pasitikėjimui viešosiomis institucijomis.
Praktiniai pakeitimai darbo vietoje
Ką tai reiškia kasdieniame darbe Parlamento nariams ir jų komandų nariams? Praktiniu požiūriu, funkcijos, leidžiančios darbuotojams tiesiogiai bendrauti su debesų pagrindu veikiančiais asistentais ar integruotais DI įrankiais, yra išjungtos oficialiuose įrenginiuose. Tai apima tiek naršyklės plėtinius, tiek integracijas į el. paštą ar teksto redaktorius, kurios galėjo leisti automatinę santraukų kūrimą, atsakymų generavimą ar dokumentų analizę naudojant trečiųjų šalių DI paslaugas.
Prevencinis veiksmų planas
- Blokuoti ir išjungti integracijas su komerciniais DI paslaugų teikėjais oficialiuose įrenginiuose.
- Užtikrinti, kad darbuotojai būtų informuoti apie taisykles ir rizikas per vidines komandas ir įspėjimus.
- Išsamiai inventorizuoti, kokia informacija jau galėjo būti pasidalinta su išoriniais paslaugų teikėjais ir atlikti rizikos vertinimą.
- Tyrimais paremtos sprendimų gairės, kaip saugiai diegti DI technologijas vidinėse aplinkose (pvz., vietiniai modeliai, privatūs debesys, duomenų anonimizavimas).
Ar tai reiškia DI draudimą?
Ne visai. Tai labiau laikina apribojimo priemonė nei visiškas uždraudimas. Parlamentas vis tiek siekia pasinaudoti automatizacijos ir DI teikiamais privalumais — greitesne informacijos apdorojimo sparta, dokumentų santraukų kūrimu, paieškos optimizavimu ir kitomis produktyvumo priemonėmis. Tačiau dabar akcentuojama kontrolė: kur, kaip ir su kokiais teikėjais duomenys yra apdorojami. Galima tai suvokti kaip durų užrakto uždėjimą, kol sprendžiama, kam ir kokius raktus patikėti.
Alternatyvos ir techniniai sprendimai
Yra keletas techninių kelių, kuriuos institucijos gali apsvarstyti, norėdamos išlaikyti DI privalumus, bet sumažinti rizikas:
- Vietiniai arba vidaus tinklo (on-premise) modeliai, kurie leidžia apdoroti duomenis visiškai institucijos infrastruktūroje.
- Privatūs arba valdomi debesys su sutartiniu duomenų tvarkymu ir griežtais SLA reikalavimais.
- Hibridiniai sprendimai: jautri medžiaga apdorojama vietoje, o ne jautri — saugiuose išoriniuose modeliuose.
- Duomenų anonimizavimo, maskavimo ir pseudonimizavimo technikos prieš pateikiant duomenis bet kokiam modeliui.
- Detali audito ir saugumo politikos implementacija bei nuolatinis atitikties (compliance) monitoringas.
Platesnė perspektyva: valstybių institucijų ir piliečių duomenų apsauga
Šis epizodas atskleidžia platesnį įtampą: vyriausybės ir viešosios institucijos nori išnaudoti dirbtinio intelekto galią, bet privalo tuo pat metu ginti piliečių duomenis ir institucijų suverenitetą. Sprendimai, priimti Briuselyje, gali tapti precedentu ir nulemti, kaip kitos viešosios institucijos visame pasaulyje integruos generatyvųjį DI į savo veiklą. Saugumo, privatumo ir konkurencingumo balansas taps vienu pagrindinių diskusijų taškų politikoje bei technologijų reguliavime.
Politikos formavimo pasekmės
Kelios ilgalaikės pasekmės, kurias verta išskirti:
- Strikturesnis požiūris į paslaugų teikėjų due diligence ir sutartinius reikalavimus.
- Skatinimas kurti Europos arba vietinius DI sprendimus, mažinančius priklausomybę nuo užsieninių platformų.
- Gilesnės diskusijos apie duomenų teisėtą naudojimą mokymo rinkiniuose ir apie piliečių teisę žinoti, ar jų duomenys tarnauja modelių mokymui.
Išvados: atsargumas prieš patogumą
Dabartiniu metu Europos parlamentarų pasirinkimas yra aiškus: prioritetas – atsargumas, o ne patogumas. Laikinai išjungdami DI funkcijas oficialiuose įrenginiuose, jie mažina riziką, susijusią su konfidencialios informacijos nutekėjimu ir nepageidaujamu teisiniu prieinamumu. Toks sprendimas nėra galutinis aiškių barjerų nustatymas DI plėtrai — greičiau tai higienos ir valdymo priemonė, leidžianti laipsniškai diegti DI sprendimus tik po to, kai užtikrinami saugumo, teisėtumo ir atitikties reikalavimai.
Ateityje svarbu, kad institucijos derintų technines saugumo priemones (pvz., šifravimą, vietinį apdorojimą, prieigos valdymą) su aiškia teisine baze ir sutartimis, kurios apsaugotų tiek piliečių teises, tiek institucijų interesus. Tik taip įmanoma užtikrinti, kad DI plėtra vyktų atsakingai, tvariai ir su visuomenės pasitikėjimu.
Šio sprendimo sukelta diskusija taip pat skatina platesnę visuomenės, politikų ir techninių ekspertų diskusiją apie tai, kaip įdarbinti generatyvųjį DI viešajame sektoriuje — išlaikant inovacijų tempą, bet neaukojant saugumo ir privatumo.
Šaltinis: smarti
Komentarai
Tomas
Ar tikrai visi duomenys nuteka? Kažkaip skamba kaip overreaction, bet jurisdikcija tikrai baisu. Reikia aiškių sutarčių ir testų, o ne vien 'išjungti'.
mokslas
Na, nelaukta žinia... gerai, kad atsargūs, bet kiek laiko praeis kol susitvarkys? Ir kur tie vietiniai modeliai? Realu? brangu.
Palikite komentarą