7 Minutės
Samsung tyliai atliko svarbų žingsnį, galintį reikšmingai pakeisti jos mikroschemų strategiją. Kompanija pasikvietė buvusį AMD vadovą Johną Rayfieldą vadovauti pažangiems tyrimams Ostine (Austin), signalizuodama naują impulsą Exynos procesorių linijai ir jų grafikos ambicijoms. Šis veiksmas aiškiai rodo, kad Samsung rimtai žiūri į mobiliųjų grafikos sprendimų stiprinimą, sisteminės IP plėtrą ir aukštesnės klasės SoC architektūros kūrimą.
Kodėl Rayfield atvykimas svarbus Exynos
Johnas Rayfieldas užima vyresniojo viceprezidento (Senior Vice President) pareigas Samsung Austin Research Center (SARC) ir Advanced Computing Lab (ACL) padaliniuose — dviejose grupėse, kurios dabar turės netiesioginę ir tiesioginę įtaką būsimai Exynos plėtrai. Jo karjera apima gilias žinias grafikos ir skaičiavimo srityse: prieš atvykdamas į Samsung jis dirbo AMD kaip Vice President of Computing and Graphics, o anksčiau vadovavo Intel klientų AI (Client AI) padaliniui kaip Vice President ir General Manager. Toks derinys — stipri techninė patirtis tiek GPU architektūroje, tiek sisteminiuose sprendimuose — atveria galimybes integruoti modernius grafikos sprendimus prie plataus spektro mobiliosios platformos reikalavimų.
Rayfield atneša ne tik techninius gebėjimus, bet ir patirtį dirbant su sudėtingais sisteminiais projektais, kur svarbu ne tik vieno komponento našumas, bet ir visos platformos suderinamumas: energijos valdymas, tvarkyklių ir programinės įrangos optimizavimas, kompiuterinės plokštės (system IP) integracija ir aparatūros–programinės įrangos ko‑dizainas. Samsungui tokia kompetencija yra vertinga, nes modernūs mobilūs SoC reikalauja holistinio požiūrio — nuo GPU mikromaginių (shader) konstrukcijos iki ray tracing įgyvendinimo, nuo atminties architektūros iki vairuotojų ir renderavimo grandinės optimizavimo.
Konsolinės kokybės vaizdai mobiliajame? Pozicija už šio įdarbinto sprendimo
Samsung teigia, kad Exynos 2600, varomas Xclipse 960 GPU, dabar gali suteikti konsolinės klasės, gyvybingą grafiką mobiliesiems įrenginiams. Kompanija skelbia iki 50 procentų pagerintą ray tracing našumą lyginant su ankstesniu Exynos 2500 modeliu ir pristatė ENSS (Exynos Neural Super Sampling) — savo vidinį neuralinį mastelio keitimo sprendimą, skirtą pagerinti vaizdo ryškumą ir detales išsaugant akumuliatoriaus veikimo trukmę. Tokios technologijos — ray tracing, neuralinis upscale, sparti atminties prieiga ir optimizuotos tvarkyklės — kartu leidžia užtikrinti aukštą vizualinę kokybę neperdegant termiškai ir neišsekus energijos rezervams.
Rayfield viešai gyrė SARC ir ACL komandų atliekamą darbą, teigdamas, kad tikslinės patobulinimai GPU architektūroje ir sisteminės IP srityje gali perkelti mobilių įrenginių grafiką į visiškai naują klasę. Tai apima tokius aspektus kaip specializuotų ray tracing blokų integracija, skaičiavimo vienetų paskirstymas NPU ir GPU, dinaminių energijos valdymo algoritmų taikymas grafikos užduotims bei tvarkyklių grandžių susiejimas su žaidimų kūrėjų įrankiais. Rayfield užduotis bus prižiūrėti šių technologinių sričių sąveiką ir užtikrinti, kad architektūriniai pokyčiai būtų ne vien techninis „toy“ pasiekimas, bet ir programiškai išnaudojami realių žaidimų bei aplikacijų aplinkoje.
Ką tai reiškia silicio plėtros planui
Samsung neapsiriboja vien nauju vadovavimu — kompanija taip pat aktyviai investuoja į pažangiausius gamybos procesus. Šiuo metu Samsung jau gamina lustus naudojant 2 nm GAA (Gate-All-Around) technologiją, kuri, pasak gamintojo, atveria kelią daug didesniam efektyvumui ir našumo tankiui. GAA tranzistorių topologija leidžia veikti aukštesniu dažniu arba sutrumpinti energijos sąnaudas prie to paties dažnio, lyginant su ankstesnėmis FinFET architektūromis — tai ypač svarbu mobiliems SoC, kuriuose kiekvienas vatas ir milimetras ploto turi reikšmę.
Pranešimai rodo, kad Samsung jau yra parengusi bazinį antrosios kartos 2 nm GAA mazgo (node) dizainą, o apie trečiąją iteraciją, žinomą kaip SF2P+, kalbama kaip apie numatomą etapą per maždaug dvejus metus. Tokie pažangūs proceso veikimo pagerinimai gali būti susieti su Rayfield komandų architektūriniais sprendimais, siekiant tiksliai sureguliuoti galios biudžetus, padidinti ray tracing pralaidumą ir pagerinti neuralių masteliavimo (neural upscaling) našumą sistemos lygyje. Kitaip tariant, pažangus silicio mazgas suteikia fizinį pagrindą, o architektūrinės inovacijos leidžia šį pagrindą efektyviai išnaudoti — kartu tai lemia didesnį FRAME RATE stabilumą, geresnį termodinaminį elgesį ir ilgesnį akumuliatoriaus laiką realiomis sąlygomis.
Kaip Exynos gali konkuruoti su varžovais
Ar šis įdarbinimas gali sumažinti atotrūkį iki Qualcomm, MediaTek ir Apple? Tai kol kas lieka atvira ir daugialypė problema. Exynos 2600 popieriuje atrodo pažangiai: nauja GPU architektūra, ray tracing akcentas, ENSS upscaling ir modernus mazgas. Tačiau realaus pasaulio benchmarkai, programinės įrangos palaikymas, tvarkyklių kokybė ir energijos efektyvumas esant nuolatiniam apkrovimui nulems, ar Samsung pavers R&D investicijas komerciniu pranašumu. Konkurencinė kova vyksta ne tik pagal „pikinį“ kadrų skaičių, bet ir pagal tai, kiek ilgai lustas sugeba palaikyti aukštą našumą be trottingavimo (throttling), kaip plati yra ekosistema — nuo žaidimų optimizacijų iki atnaujinimų — ir kokia gamintojo sprendimų visuma (modemas, NPU, ISP) būti integruota į vieną, harmoningai veikiančią platformą.
Investicijos į lyderystę, orientuotą į GPU, sisteminę IP ir SoC architektūrą, yra aiškus signalas: Samsung turi žmones, procesų mazgą ir aiškų vystymo planą, kurie kartu gali sukurti lustus, konkurencingus ne tik pagal pikinį FPS, bet ir pagal nuolatinį našumą, funkcionalumą bei energijos vartojimo santykį. Svarbu pabrėžti ir kitus diferenciatorius — Samsung kontroluoja ir programinę dalį (tvarkykles, platformos optimizacijas), ir dalį gamybos grandinės, o tai teorijoje suteikia galimybę greičiau sinchronizuoti architektūrinius pokyčius su gamybos galimybėmis ir programinės įrangos atnaujinimais. Vis dėlto praktika pasakys, ar tai užteks prieš artileriją, kurią turi tie patys Qualcomm, MediaTek ar Apple: pirmieji sukuria stiprų IP portfelį ir platų partnerių tinklą, pastariesiems priklauso visiška aparatūros–programinės įrangos integracija, kuri leidžia išspausti maksimalų efektyvumą iš savo silicio.
Ko laukti toliau
- Benchmarkai ir realūs žaidimų testai Exynos 2600 — svarbiausias barometras tikram našumui įvertinti ir palyginti su Qualcomm, MediaTek bei Apple sprendimais.
- Kaip ENSS lyginasi su kitomis masteliavimo technologijomis — tiek našumo, tiek vizualinės kokybės ir energijos sąnaudų požiūriu, ypač lyginant su kitais DLSS/FSR tipo sprendimais.
- Samsung programinės įrangos ir tvarkyklių palaikymas pažangioms GPU funkcijoms — ar bus užtikrintas greitas atnaujinimų ritmas, optimizacijos žaidimams ir trečiųjų šalių variklių integracija (Unity, Unreal Engine ir pan.).
- Antrinės ir tretinės kartos 2 nm GAA mazgų laikas ir diegimas — kiek greitai šios technologijos taps prieinamos masinei gamybai ir kaip tai paveiks kainodarą bei gamybos išeigas (yield).
Rayfield paskyrimas yra tik viena didesnės struktūros dalis. Jei SARC ir ACL sugebės paversti architektūrinius sprendimus ir IP pagerinimus realiomis, naudotojui matomomis naudos formomis — stabilesnis našumas žaidimuose, patobulintas ray tracing be didelio energijos sąnaudų augimo, aukštesnė vizualinė kokybė su ENSS arba panašiomis technologijomis ir platesnis programinės ekosistemos palaikymas — Samsung gali rasti kelią susiaurinti arba net iš naujo apibrėžti skirtumą mobiliųjų įrenginių grafikos ir sistemos lygmens našume. Tai reikalauja nuoseklaus inžinerinio darbo, glaudaus aparatūros–programinės įrangos bendradarbiavimo ir aiškaus produkto bei gamybos strategijos koordinavimo.
Šaltinis: wccftech
Komentarai
MaRiUs
Ar tikrai 2 nm + ray tracing mobiluj? Skamba kiek kaip marketingas. Benchai, tvarkyklės ir optimizacijos parodys viską, ne tik lipdukas ant paketo.
Tomas
Wow, negalvojau kad Samsung taip ryžtingai imsis GPU mobiliesiems. Jei Rayfield sugebės, žaidimai ant telefonų gali tapti rimtu konsolės konkurentu... bet ar baterija laikys?
Palikite komentarą