4 Minutės
Telefonai buvo sukurti sujungti žmones, tačiau pastaruoju metu ekrano trauka vis labiau konkuruoja su realiu gyvenimu. Naujausi 2025 m. tyrimai, atlikti Lietuvoje, rodo, kad net 55 proc. respondentų pripažįsta naudojantys telefoną vairuodami, o 80 proc. bent kartą tikrina įrenginį darbo susitikimų metu. Tokie rezultatai, svarbūs Lietuvos rinkai ir verslams, atkreipia dėmesį į saugumo, produktyvumo ir socialinės gerovės iššūkius.
Kaip tyrimai apibūdina situaciją Lietuvoje?
Remiantis Lietuvos duomenimis (Telia kartu su rinkos tyrimų UAB „Norstat LT“, 2025), 77 proc. žmonių pripažįsta, kad negali pažiūrėti filmo nepasižiūrėję į telefoną, o 51 proc. respondentų patyrė konfliktų su artimaisiais dėl dažno telefono naudojimo. Tarptautiniai šaltiniai, pavyzdžiui, 2025 m. Springerio studija, patvirtina tendenciją: išmanieji telefonai dažnai naudojami kaip priemonė pabėgti nuo realybės, o tai silpnina tarpasmeninius ryšius ir mažina bendruomeniškumo jausmą.
Dėmesio fragmentacija ir darbo aplinka
Darbo vietose Lietuvoje dažnas telefonų tikrinimas mažina produktyvumą ir savivertę: darbuotojai, reguliariai naršantys per susitikimus ar ieškojantys „ramybės“ telefone, dažnai jaučiasi mažiau kompetentingi ir mažiau pasitiki savo rezultatais. Verslams Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose tai reiškia didesnę komunikacijos problemų riziką bei prastesnę darbo kultūrą.
Kas skatina šį elgesį?
Pagrindinės priežastys – nuobodulys, stresas ir noras slopinti nemalonius jausmus. Technologijų prieinamumas Lietuvos rinkoje, socialinių tinklų bei pranešimų srautas, ir mobiliosios aplikacijos stiprina įprotį „užmesti akį“: tyrimai rodo, kad žmonės gali žvilgtelėti į telefoną apie 150 kartų per dieną.
Jaunesnės kartos tendencijos
Z karta Lietuvoje daugiausia laiko praleidžia prie ekranų – 62 proc. teigia, kad filmų žiūrėjimas yra jų šventinis ritualas, tačiau tik 31 proc. žiūri be pertraukų. Tai keičia šeimos tradicijas: 55 proc. jaunų žmonių pastebi, kad dėl telefonų naudojimo Kalėdų metu mažiau pasakojama šeimos istorijų.
Technologijų sprendimai ir produktų ypatybės
Nors telefonai prisideda prie problemos, jie taip pat siūlo įrankius sprendimams. Populiarios funkcijos, svarbios Lietuvos vartotojams:
- „Do Not Disturb" ir Fokusavimo režimai (Apple, Android): leidžia laikinai blokuoti pranešimus per darbo susitikimus ar vakarienes.
- Automatinis „Driving Mode" ar Android Auto / Apple CarPlay: sumažina blaškymo riziką vairuojant, leidžia naudoti balso komandas ir ribotą funkcionalumą.
- Ekrano laiko valdikliai ir programų naudojimo ataskaitos: padeda stebėti įpročius ir nustatyti ribas.
Palyginus su kitomis Europos rinkomis, Lietuvos vartotojai sparčiai priima šias funkcijas, tačiau sąmoningumo trūkumas ir toliau lemia per dažną rankų įrenginių pasiekimą.
Praktiniai patarimai lietuviams ir verslams
- Asmeninė strategija: išbandykite eksperimentą – sekite, kiek kartų per filmą ar susitikimą paimate telefoną. Naudokite fokusavimo režimus ir planuokite „be ekranų“ pauzes.
- Šeimos ir socialiniai ritualai: darykite „telefonų kastuvus“ per vakarienes ar šventes; Telia pavyzdys – „Ryšio dėžė", kurią siūloma sudėti įrenginius valandai per šeimos susibūrimus.
- Verslui: įdiekite išmaniųjų įrenginių taisykles susitikimams, skatinkite susitikimus be ekranų, mokykite darbuotojus naudotis „Driving Mode" ir saugumo sprendimais.
Nauda vartotojams ir verslui Lietuvoje
Sąmoningas telefonų naudojimas sumažina eismo riziką, gerina santykius šeimoje ir didina darbo efektyvumą. Lietuvos rinka, ypač didmiesčiai kaip Vilnius ir Kaunas, turi galimybę tapti pavyzdžiu, diegiant technologijas, kurios stiprina, o ne mažina, bendruomeninius ryšius.
Išvados ir kvietimas veikti
Ekranų trauka yra globali, bet turi konkrečias pasekmes Lietuvoje: saugumo klausimai vairuojant, mažesnė koncentracija darbo susitikimuose ir silpnesnės šeimos tradicijos. Sprendimai – tiek techniniai, tiek elgesio pokyčiai – yra prieinami. Raginame lietuvius ir Lietuvos verslus iš naujo pamėgti trumpas pauzes be ekrano, naudoti turimas telefono funkcijas ir įvesti vietinius sprendimus, kurie padėtų susigrąžinti laiką ir gerinti psichologinę gerovę.
Šaltinis: bilis
Palikite komentarą