Kokių duomenų niekada neturėtume dalintis su ChatGPT ir kitais dirbtinio intelekto pokalbių robotais? | Digin - Technologijų naujienos, apžvalgos ir tendencijos Lietuvoje
Kokių duomenų niekada neturėtume dalintis su ChatGPT ir kitais dirbtinio intelekto pokalbių robotais?

Kokių duomenų niekada neturėtume dalintis su ChatGPT ir kitais dirbtinio intelekto pokalbių robotais?

2025-05-04
0 Komentarai

5 Minutės

Dirbtinio intelekto pokalbių robotai: patogumas su iššūkiais

Šiandien dirbtinio intelekto pokalbių robotai, tokie kaip ChatGPT, Google Gemini, Grok ar DeepSeek, tampa vis svarbesne mūsų kasdienio gyvenimo dalimi – jie padeda kurti profesionalius laiškus, rasti atsakymus į sudėtingus klausimus ar net generuoti įkvepiančius meno kūrinius. Tačiau vis sparčiau populiarėjant šioms technologijoms, interneto bendruomenėje kyla ir vis daugiau klausimų apie privatumo bei duomenų saugumą.

Ko daugelis vartotojų nežino – kiekvieną kartą, kai siunčiame bet kokią informaciją dirbtinio intelekto sistemoms, prarandame jos kontrolę. Šie duomenys gali būti saugomi modelio tobulinimui, patekti į modelio atsakymus kitiems vartotojams arba tapti pažeidžiami trečiųjų šalių atakoms. Todėl labai svarbu suprasti, kokių duomenų niekada neturėtume dėti į pokalbių su DI robotais langelius, kad išliktume saugūs.

Kodėl svarbu saugoti asmeninę informaciją?

Pokalbių robotai – itin efektyvūs pagalbininkai įvairiose gyvenimo situacijose. Tačiau pagrindinis jų trūkumas – mūsų siunčiami duomenys nebepatenka tik į mūsų rankas. Kaip pastebi privatumo ekspertai iš Stanford universiteto, daugybė DI modelių naudoja vartotojų informaciją saviugdai, o kartais net ir netyčia ją persiunčia tolesniuose atsakymuose kitiems. Vadinasi, teisingas ir atsargus naudojimasis šiomis technologijomis yra kiekvieno modernaus vartotojo pareiga.

Penkios jautriausios duomenų rūšys – VENKITE DALYNTIS!

1. Tapatybės duomenys: Asmeninės informacijos pavojai

Kalbant apie savo ar artimųjų tapatybę, pokalbių robote – ne vieta atskleisti asmens kodą, adresą, kontaktinį telefoną, el. pašto adresą ar kitus nuasmeninius duomenis. Pačios DI sistemos dažnai cenzūruoja akivaizdžius asmens duomenis, tačiau vis dar egzistuoja rizika, kad informacija bus panaudota ne pagal paskirtį. Pagal OpenAI atstovo poziciją, šių modelių paskirtis – spręsti bendras problemas, bet ne kaupti fizinių asmenų identifikacinius duomenis.

2. Medicininė informacija: Nuo kraujo tyrimų iki jautrių diagnozių

Nors ChatGPT ar kiti robotai gali padėti suprasti tam tikrų laboratorinių tyrimų reikšmes, dalintis su jais pilnais medicininiais dokumentais, nuotraukomis ar asmeninėmis diagnozėmis nerekomenduojama. Saugiau paklausti bendrinių klausimų, neatskleidžiant savo tapatybės – pavyzdžiui, "Ką reiškia gliukozės koncentracija 90 vyrui 30-35 metų amžiaus grupėje?" ir rezultatus taikyti savai situacijai. Bet išsamias konsultacijas ar gydymo patarimus turi teikti tik medicinos specialistai.

3. Konfidencialūs darbo duomenys: Įmonių paslaptys ir dokumentai

IT profesionalams, personalo atstovams ar vadovams itin svarbu žinoti – dokumentų analizės, vidinių susirinkimų protokolų, komandinių planų ar klientų sąrašų perdavimas pokalbių robotams gali sukelti rimtas asmeninės ir organizacinės informacijos nutekėjimo grėsmes. Net ir automatizuotas teksto redagavimas DI pagalba – visada rizika. Vadovaukitės nuostata, kad jautri tarnybinė informacija – niekada nekeliauja į išorinius DI įrankius.

4. Prisijungimo duomenys: Naudotojo vardai ir slaptažodžiai

Nors DI chat'ai dažnai maloniai kviečia išbandyti įvairias funkcijas, priminkime – jokiu būdu nesidalinkite savo paskyros slaptažodžiais, PIN, vienkartiniais kodais (2FA) ar autentifikacijos raktais. Kad ir kokio saugumo jausmą suteiktų platformos, jos buvo nulaužiamos ar duomenys nutekėjo jau ne kartą. Viena neatsargi sekundė gali kainuoti asmeninę ar organizacijos duomenų apsaugą.

5. Finansinė informacija: Banko kortelės, sąskaitos

Skaitmeniniame amžiuje vis daugiau finansinių klausimų aptariame internetu. Tačiau dalindamiesi finansinių operacijų detalėmis, mokėjimo kortelės numeriais, CVC kodais, sąskaitos informacija ar kitais mokėjimo duomenimis su dirbtinio intelekto programomis – atsiduriame ties apgaulės, duomenų vagystės ar net tapatybės pasisavinimo riba. Dirbtinio intelekto sprendimai nėra finansinės konsultacijos alternatyva, kai kalbama apie jautrią informaciją.

Dirbtinio intelekto pokalbių robotų galimybės ir ribojimai

Pokalbių robotai, tokie kaip ChatGPT, Gemini ar Grok, pasižymi išskirtiniu gebėjimu generuoti įvairų turinį, greitai rasti atsakymus bei padėti automatizuoti rutinines užduotis. Be to, jie geba apdoroti didelius kiekius duomenų sekundžių greičiu, supranta daugelį žmonių kalbų ir pritaiko atsakymus pagal užklausą. Rimtieji modeliai naudojami tiek versle (pvz., klientų aptarnavimo automatizavimui), tiek sprendžiant asmenines užduotis namuose ar studijose.

Kartu kiekvienas populiarus DI produktas turi ir savo iššūkių: tenka spręsti duomenų saugumo, privatumo, etikos bei patikimumo klausimus, nes negalime visiškai žinoti, kaip modeloje naudoti įvestą informaciją, ar kiek ilgai ji gali būti saugoma sistemų serveriuose.

Palyginimas: ChatGPT ir konkurentai

Rinkoje matome dinamišką pokalbių robotų ekosistemą. ChatGPT populiarus dėl plataus funkcionalumo, vartotojų prieinamumo ir kūrybinių galimybių. Gemini išsiskiria gilumu, analitiniu tikslumu ir saugumo architektūra, Grok koncentruojasi į techninių procesų asistentų segmentą, DeepSeek stiprus savo specializuotais atsakymais profesiniuose sektoriuose.

Daugelis šių įrankių vysto privatumo politiką ir diegia papildomas saugos funkcijas. Tačiau, kaip ir bet kurioje skaitmeninėje ekosistemoje, svarbiausia išlieka vartotojo sąmoningumas ir duomenų higienos išmanymas.

Kaip užtikrinti maksimalų saugumą naudojantis DI pokalbių robotais?

Technologijų naujienų specialistai vieningai pataria:

  • Venkite įrašinėti bet kokius tapatybės, finansinius ar konfidencialius duomenis į DI sistemas.
  • Naudokite generinius, nuasmenintus klausimus, kai domina bendro pobūdžio informacija.
  • Neatidėliotinai ištrinkite pokalbių istoriją po sesijos – tai papildoma apsauga nuo duomenų nutekėjimo.
  • Prieš perduodami informaciją, įvertinkite, ar jos praradimas jums nesukeltų žalos.
  • Sekite DI modelių privatumo bei saugumo taisykles, kurios nuolat atnaujinamos.

Didieji rinkos žaidėjai, kaip pažymi "Anthropic" informacijos saugos vadovai, pašalina pokalbių duomenis iš savo serverių po 30 dienų – bet geriausia nelaukti šio termino ir pasirūpinti privatumu iškart.

Išvada

Nors dirbtinio intelekto pokalbių robotai yra neįtikėtinai galingi ir naudingi kasdienėje veikloje, jų galimybės galynėtis su privatumo klausimais vis dar yra ribotos. Kiekvienas vartotojas turi žinoti, kad peržengus asmeninės informacijos ribą, gali būti prarasta duomenų apsauga, o kartais – ir saugumas. Labai svarbu nuolat ugdytis informacinę higieną, domėtis rinkos tendencijomis bei atsakingai naudoti išmaniąsias skaitmenines priemones, kad galėtume saugiai išnaudoti visas šių inovatyvių technologijų galimybes.

Komentarai

Palikite komentarą