Straipsnis

Lietuvoje populiariausias slaptažodis šiemet – „admin“

„NordPass“ tyrimas rodo, kad Lietuvoje šiemet dažniausiai naudojamas slaptažodis yra „admin“. Tyrėjai taip pat įspėja apie lengvai atspėjamus maršrutizatorių slaptažodžius ir popkultūros įtaką.

Lietuvoje populiariausias slaptažodis šiemet – „admin“
Skaitymo laikas: 3 Minutės
Sekti „Google“

„NordPass“ duomenimis, šiemet Lietuvoje dažniausiai naudojamas slaptažodis yra „admin“. Bendrovė paskelbė aštuntąjį kasmetinės ataskaitos „200 populiariausių slaptažodžių“ leidimą, kuriame analizuojami įvairiose šalyse naudojami ir per duomenų saugumo pažeidimus nutekėję slaptažodžiai.

Lietuvos sąraše dominuoja lengvai atspėjami žodžiai, skaičių sekos ir klaviatūros šablonai. Vien skaitiniai deriniai užima šešias iš 20 vietų. Tarp Lietuvai būdingų pasirinkimų tyrime minimi „vytautas“, „lietuva123“ ir „nezinau123“.

Pasauliniame sąraše pirmą vietą ir toliau užima „123456“, antroje vietoje yra „admin“, o trečioje, kaip ir anksčiau, – „12345678“. Tyrėjų teigimu, pirmasis ketvertukas, palyginti su praėjusiais metais, nepasikeitė.

„NordPass“ nurodo, kad slaptažodis „123456“ neseniai buvo panaudotas įsilaužiant į Danijos centrinį asmenų registrą CPR. Per incidentą atskleisti maždaug 8,8 milijono žmonių asmens duomenys. Bendrovė šį atvejį pateikia kaip lengvai atspėjamų ir plačiai naudojamų slaptažodžių keliamos rizikos pavyzdį.

Specialieji simboliai ne visada padeda

Šiemet pasauliniame sąraše specialieji simboliai naudojami 39 slaptažodžiuose, pernai tokių buvo 32. Vis dėlto tyrėjai pažymi, kad dauguma jų tebėra lengvai nuspėjami, pavyzdžiui, „Admin@123“ ar „P@ssw0rd“.

„Jei reikia susikurti neatsitiktinį slaptažodį, pavyzdžiui, pagrindinį slaptažodį, geriau rinktis ilgą frazę iš dviejų ar trijų žodžių, o ne trumpą, dažnai naudojamą slaptažodį su specialiaisiais simboliais“, – teigia „NordPass“ ir „Nord Security“ produktų skyriaus vadovas Karolis Arbačiauskas.

Tyrime taip pat išskirti numatytieji maršrutizatorių slaptažodžiai „ALC#FGU“ ir „adminHW“. Pasauliniame sąraše jie užima atitinkamai 116-ąją ir 118-ąją vietas. „NordPass“ teigimu, tai rodo, kad daug maršrutizatorių ir daiktų interneto įrenginių Lietuvoje bei kitose šalyse gali būti pažeidžiami kibernetinių grėsmių, jei nepakeičiami numatytieji prisijungimo duomenys.

Slaptažodžiuose atsispindi popkultūra

Šių metų tyrime papildomai nagrinėta, kaip skirtingų laikotarpių popkultūra formavo slaptažodžių pasirinkimus. Iki XXI amžiaus pradžios tarp jų dažnai pasitaikydavo su roku ir metalu susijusių variantų, tokių kaip „metallica“ ir „Slayer007“. Klasikiniai filmai įkvėpė „corleone13“ bei „Rambo017“.

Pirmajame XXI amžiaus dešimtmetyje sąrašuose atsirado japoniškos animacijos ir žaidimų įkvėpti slaptažodžiai, tarp jų „Narutofoda2“, „sasuke“, „Bleach15“, „kingdomhearts3“ ir „Windwaker1“. Muzikos įtaką atspindėjo „eminem2004“.

Antrajame dešimtmetyje išpopuliarėjo „minecraft“, „Templerun303“, „insta123“ ir „telegram“, taip pat sportininkų vardais paremti variantai, tokie kaip „Lewandowski1234!“ ir „neymar10“. Trečiajame dešimtmetyje slaptažodžiuose atsirado interneto kultūros ženklų: „skibiditoilet“, „squidgamethebest“ ir „roblox.com1“. Pandemijos laikotarpį atspindi „Covid@19“ bei „corona2020“.

Tyrėjai pabrėžia, kad slaptažodis nebūtinai buvo sukurtas tuo laikotarpiu, kurį atspindi jo turinys. Pavyzdžiui, „metallica“ gali naudoti tiek seniai grupę pamėgęs klausytojas, tiek ją per vinilinių plokštelių atgimimą atradęs paauglys. Ankstesnis „NordPass“ tyrimas taip pat parodė, kad dalis suaugusiųjų paskyrose vis dar naudoja paauglystėje ar dar anksčiau sukurtus slaptažodžius.

„Popkultūros įkvėpti slaptažodžiai primena, kad tai, kas jums patinka, tampa jūsų nuspėjamumo kodu. Įsilaužėliams nereikia jūsų pažinoti asmeniškai – jiems pakanka žinoti jūsų pomėgius. Vaikystėje dievintos grupės pavadinimą sujungus su gimimo metais, taip sukurtas slaptažodis ne tik kelia sentimentalius prisiminimus, bet ir gali būti įveiktas greičiau nei per sekundę“, – įspėja K. Arbačiauskas.

„NordPass“ rekomenduoja:

  • kurti bent 14 ženklų ilgio atsitiktinius slaptažodžius arba slaptafrazes;
  • kiekvienai paskyrai naudoti unikalų slaptažodį;
  • reguliariai peržiūrėti silpnus, senus ar pakartotinai naudojamus slaptažodžius;
  • slaptažodžiams kurti ir saugoti naudoti slaptažodžių tvarkyklę;
  • įjungti kelių veiksnių autentifikavimą, kuris suteikia papildomą apsaugos lygį net tada, kai slaptažodis pažeidžiamas.

Ataskaitą parengė „NordPass“ ir „NordLayer Intelligence“ kartu su nepriklausomais kibernetinio saugumo incidentų tyrėjais. Jie analizavo viešai prieinamus duomenų saugumo pažeidimų šaltinius ir tamsiojo interneto saugyklas, siekdami nustatyti nuo 2025 m. rugsėjo iki 2026 m. rugsėjo nutekėjusius slaptažodžius. Tyrimo metu asmens duomenys nebuvo renkami ar perkami.

Austėja Kavaliauskaitė

„Technologijos visada mane žavėjo – nuo išmaniųjų telefonų iki dirbtinio intelekto proveržių. Džiaugiuosi galėdama dalintis naujienomis su jumis kiekvieną dieną.“

Palikti komentarą

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.