Lietuvos universitetų ryšiai stiprins mokslo diplomatiją

Lietuvos universitetų tarptautiniai ryšiai gali tapti svarbiu valstybės mokslo diplomatijos ištekliumi. Apie tai spalio 20 d. Vilniuje vyksiančiame Lietuvos mokslo forume „Kai mokslas tiesia tiltus“ diskutuos Lietuvos ir užsienio mokslo, politikos bei diplomatijos atstovai.

Pagrindinė forumo tema – mokslo diplomatijos potencialas Lietuvai. Lietuvos mokslo tarybos pranešime teigiama, kad šalies universitetų sukurtos partnerystės gali padėti stiprinti Lietuvos reputaciją, strateginius ryšius ir ilgalaikę įtaką pasaulyje.

Diskusijoje „Mokslo diplomatijos potencialas Lietuvai: ką galime pasiekti?“ dalyvaus Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentė, Mykolo Romerio universiteto rektorė ir Tarptautinės universitetų asociacijos viceprezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė. Ji pabrėžia, kad universitetai yra viena svarbiausių Lietuvos mokslo diplomatijos infrastruktūros dalių.

Universitetai ne tik atspindi šalies reputaciją užsienyje, bet ir kasdien ją kuria. Mokslo diplomatija vyksta vykdant bendrus tyrimus su užsienio mokslininkais, jungiantis į tarptautinius tinklus, pritraukiant užsienio studentus ir tyrėjus, organizuojant tarptautines konferencijas bei prisidedant prie tarptautinių organizacijų darbotvarkių formavimo.

Kaip pavyzdį I. Žalėnienė pateikia Mykolo Romerio universiteto patirtį. Universitetas su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis bendradarbiauja jau apie 20 metų. Ilgametė partnerystė su Pietų Korėjos Dongseo universitetu apima ne tik akademinius mainus, bet ir dvigubo diplomo programas bei kultūrinį bendradarbiavimą. MRU ir Vytauto Didžiojo universitete veikiantys Karaliaus Sedžiongo institutai taip pat prisideda prie Lietuvos ir Pietų Korėjos ryšių stiprinimo.

MRU kartu su Australijos Karališkuoju Melburno technologijos universitetu įkurtas Australijos ir Lietuvos kibernetinio saugumo tinklas stiprina kompetencijas ir didina Lietuvos žinomumą su valstybių saugumu susijusioje srityje. Prie tarptautinių ryšių tinklo taip pat prisideda akademinis bendradarbiavimas su Japonijos ir Europos universitetais, dalyvavimas Europos universitetų aljansuose bei kituose tarptautiniuose akademiniuose tinkluose.

Universitetų ryšiai – visos Lietuvos kapitalas

I. Žalėnienės teigimu, tarptautinės universitetų partnerystės neturėtų būti vertinamos tik kaip atskirų aukštųjų mokyklų turtas. Užmezgus ilgalaikius ryšius su užsienio universitetais, didėja ir Lietuvos žinomumas tose šalyse. Į Lietuvą atvykstantys studentai bei mokslininkai susipažįsta ne tik su konkrečia institucija, bet ir su pačia šalimi.

Užsienio studentai, dėstytojai ir tyrėjai, pasak rektorės, gali tapti savotiškais Lietuvos ambasadoriais. Jie išsiveža patirtį, ryšius ir geresnį Lietuvos pažinimą, o po studijų gali išlikti šalies partneriais verslo, mokslo, viešojo sektoriaus ar diplomatijos srityse.

Šį potencialą, jos vertinimu, būtų galima geriau išnaudoti kuriant strateginio koordinavimo ekosistemą, apimančią universitetus, valstybės institucijas bei mokslo ir inovacijų sistemą. Universitetams nebūtina turėti vienodų tarptautinių strategijų. Svarbiau išnaudoti jų specializacijas ir savitumą, o srityse, kuriose akademiniai interesai gali būti naudingi visai Lietuvai, veikti kartu.

Glaudesnis koordinavimas leistų tarptautines partnerystes pasitelkti kaip šalies minkštosios galios priemonę. Ryšiai su Europos, Azijos, Amerikos, Afrikos ir Australijos universitetais gali apimti ne tik publikacijas, tyrimus ar studentų mainus, bet ir ilgalaikes ekonomines, inovacijų, saugumo bei diplomatines partnerystes.

Taip pat svarbu sistemingiau palaikyti ryšį su užsienio studentais, studijavusiais Lietuvoje. Po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų jie gali tapti universitetų, įmonių, viešųjų institucijų ar tarptautinių organizacijų vadovais ir darbuotojais. Ryšys su šiais alumnais vertinamas kaip ilgalaikė investicija į Lietuvos tarptautinius santykius.

Šiam tikslui reikalingos tarptautinės studijų programos, bendri tyrimai, dėstytojų, tyrėjų ir studentų mobilumas, doktorantūra bei tarptautinių talentų pritraukimas. Pasak I. Žalėnienės, investicijų reikia ir Lietuvos universitetams pristatyti užsienyje, dalyvauti studijų mugėse bei tarptautinėse aukštojo mokslo parodose.

Partnerių telkimas bendroms temoms

Viena nepakankamai išnaudojamų Lietuvos universitetų galimybių – gebėjimas telkti partnerius aplink šaliai svarbias vertybes ir temas. Atsižvelgdami į šalies istoriją ir dabartinę geopolitinę padėtį, Lietuvos universitetai aktyviai kalba apie laisvę, demokratiją, akademinę autonomiją, teisės viršenybę ir visuomenės atsparumą.

Pasak rektorės, tai ypač akivaizdu teikiant paramą Ukrainai. Universitetai padeda nuo Rusijos agresijos nukentėjusiems žmonėms ir karo pabėgėliams, priima Ukrainos studentus bei mokslininkus, kuria akademines partnerystes ir dalyvauja diskusijose apie demokratijos atsparumą, teisę, saugumą bei valstybės stiprinimą.

Tarptautinius universitetų tinklus būtų galima telkti aplink saugumo, visuomenių atsparumo, demokratijos apsaugos, teisės viršenybės, dirbtinio intelekto valdymo, Ukrainos atstatymo ir žmogaus teisių temas. Toks požiūris reikštų ne tik Lietuvos mokslo, bet ir šalies patirties bei vertybinių kompetencijų sklaidą tarptautiniu mastu.

I. Žalėnienė pabrėžia, kad Lietuva gali ne tik jungtis prie tarptautinių partnerysčių, bet ir pati jas inicijuoti. Nuo bendro tyrimo ar akademinių mainų prasidėjęs ryšys po dešimtmečio gali išaugti į platesnį akademinį, inovacijų, verslo ar diplomatinį tinklą, atverti Lietuvos verslui užsienio rinkas ir naujas kultūrinio bendradarbiavimo galimybes.

Lietuvos mokslo forumas „Kai mokslas tiesia tiltus“ vyks spalio 20 d. Lietuvos mokslo taryboje, Gedimino pr. 3, Vilniuje. Renginys yra spalio 19–23 d. Vilniuje vyksiančios tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ dalis.