Lietuvių startuolio vaistų tyrimas į TKS kils gruodį

Lietuvos startuolio „Delta Biosciences“ sukurta miniatiūrizuota įranga 2026 m. gruodį turėtų būti išsiųsta į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Krovininiu erdvėlaiviu NG-25 į orbitą bus nugabentas eksperimentas, kuriuo bus tiriama, ar specialios cheminės formuluotės gali apsaugoti vaistines medžiagas nuo kosminės spinduliuotės.

„Delta Biosciences“ ir Europos kosmoso agentūra (EKA) jau baigė cheminių junginių skilimo tyrimo misijos „Compound Degradation“ integraciją. Įranga sėkmingai praėjo saugos ir patikros procedūras, o vėliau buvo perduota NASA Kenedžio kosminių skrydžių centrui Floridoje.

Kosmoso spinduliuotės poveikis vaistams

Bendrovių teigimu, tai bus pirmasis tokio tipo eksperimentas TKS, kuriame kosminės spinduliuotės poveikis vaistinėms medžiagoms bus tiriamas atskirai nuo kitų kosmoso veiksnių. Tyrimui „Delta Biosciences“ ir EKA mokslininkai atrinko 134 vaistinius preparatus ir molekules. Tai plačiausias tokio pobūdžio mokslinis eksperimentas, kada nors išsiųstas į kosmosą.

Tarp tiriamų medžiagų – skubiosios medicinos vaistai, radioprotektoriai, vitaminai, maisto medžiagos ir specialūs papildai. Į eksperimentą taip pat įtrauktos Lietuvos mokslininkų sukurtos formuluotės, skirtos apsaugoti vaistus nuo žalingo spinduliuotės poveikio.

Kiekvienas junginys bus tiriamas trimis etapais dviejose skirtingu spinduliuotės lygiu pasižyminčiose TKS vietose. Rezultatai bus lyginami su kontroliniais mėginiais, laikomais Žemėje. Viena tokių mėginių grupių šiuo metu saugoma „Delta Biosciences“ laboratorijoje.

Mėginiai į Žemę bus grąžinami trimis etapais per trejus metus. Tai leis nuosekliai stebėti tiriamų molekulių pokyčius ir geriau suprasti, kaip ilgalaikė spinduliuotė veikia vaistus.

Duomenys bus naudojami vaistų skilimui prognozuoti

Taip pat patvirtintas radiacijos eksperimentas, vyksiantis GSI Helmholco sunkiųjų jonų tyrimų centre Vokietijoje. Jo metu cheminės ir vaistų molekulės bus apšvitintos sunkiaisiais jonais, imituojant galaktinę kosminę spinduliuotę.

Iš viso misijos metu turėtų būti surinkta daugiau kaip 1 600 matavimo duomenų. Jie bus išsamiai analizuojami ir naudojami mokant vaistų skilimą prognozuojančius algoritmus. Tyrimas taip pat turėtų padėti atsakyti į ankstesniuose eksperimentuose kilusius klausimus apie vaistų veiksmingumo mažėjimo kosmose priežastis.

„Ankstesni TKS tyrimai parodė, kad kai kurių vaistų veiksmingumas kosmose mažėja greičiau, tačiau nebuvo nustatyta, kokios priežastys tai lemia. Šiame eksperimente orbitoje tiriami mėginiai bus lyginami su Žemėje sunkiųjų jonų spinduliuotės veikiamais mėginiais. Taip siekiama nustatyti spinduliuotės poveikį ir įvertinti, ar apsauginės vaistų formuluotės gali jį sumažinti“, – teigia EKA biologijos mokslų vadovė dr. Christiane Hahn.

Gauti rezultatai galėtų būti panaudoti kuriant patvaresnius vaistinius preparatus. Jie būtų aktualūs ne tik astronautams, skrisiantiems į Mėnulį ar Marsą, bet ir žmonėms Žemėje, gyvenantiems toli nuo tiekimo grandinių bei vartojantiems vaistus, kurių kokybę būtina užtikrinti laikant specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, šaldytuve.

„Kosmose išbandysime vaistų formuluotes, kurias sukūrėme savo laboratorijose Žemėje. Stebėdami, kaip jas veikia kosminė spinduliuotė, geriau suprasime, kaip kurti saugesnius, veiksmingesnius ir ilgiau galiojančius vaistus“, – sako „Delta Biosciences“ bendrakūrėjas Dominykas Milašius. Jo teigimu, kartu su EKA sukurta metodika leis greitai suprojektuoti, pagaminti ir integruoti mokslinę misiją, o sukurta infrastruktūra ateityje galės būti pritaikyta panašiems eksperimentams.

Per mažiau nei dvejus metus „Delta Biosciences“ sukūrė naujas cheminių junginių formuluotes, o kartu su EKA projekto komanda suprojektavo, pagamino ir integravo misijos naudingąjį krovinį. Po įvairių pakavimo bandymų galutinis krovinio pakavimas atliktas EKA švariosiose patalpose, ESTEC centre Nordveike, Nyderlanduose. Prie konstrukcijos projektavimo ir misijos įgyvendinimo taip pat prisidėjo Vokietijos aerokosmoso centras (DLR) bei kiti partneriai.

EKA Žemosios Žemės orbitos naudingųjų krovinių grupės vadovė Antonella Sgambati teigia, kad kartu su „Delta Biosciences“ sukurtas krovinys yra miniatiūrizuotas, izoliuotas nuo aplinkos ir modulinis, todėl gali būti pritaikytas skirtingiems poreikiams. Artimiausiu metu daugiausia dėmesio bus skiriama paleidimui, operacijoms orbitoje ir pirmam mėginių grąžinimui į Žemę.