Lietuvoje didelės rizikos dirbtinio intelekto (DI) sistemų priežiūrą pagal kompetencijos sritis numatoma pavesti 11 institucijų. Jų veiklą koordinuotų Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kuri taip pat atliktų bendrojo kontaktinio punkto funkciją.

Šis modelis pristatytas Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje, kuriame svarstytas Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo įstatymo projektas. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninių iniciatyvų grupės vadovė Lina Giedraitienė teigė, kad DI sistemų priežiūra būtų organizuojama pagal atskiras veiklos sritis.

Didelės rizikos DI sistemas savo kompetencijos srityse prižiūrėtų Lietuvos bankas, Lietuvos transporto saugos administracija, Nacionalinė švietimo agentūra ir kitos institucijos. Jos taip pat nagrinėtų skundus dėl tokių sistemų ir priimtų sprendimus, taip užtikrindamos vieno langelio principą.

„Rinkos priežiūrą vykdys ne vien RRT. Sektorinėms rinkos priežiūros institucijoms (...) pagal jų veiklos sritis priskiriamos didelės rizikos DI sistemų priežiūros funkcijos“, – posėdyje sakė L. Giedraitienė.

RRT koordinuotų sektorinių priežiūros institucijų veiklą, teiktų joms metodinę pagalbą, formuotų ekspertų tinklą ir palaikytų ryšius su Europos Komisija.

DI sistemos būtų skirstomos pagal riziką

Pasak L. Giedraitienės, pagal rizikos lygį DI sistemos būtų skirstomos į keturias kategorijas:

  • minimalios rizikos, pavyzdžiui, vaizdo žaidimai;
  • ribotos rizikos, pavyzdžiui, pokalbių robotai;
  • didelės rizikos, pavyzdžiui, mokymosi rezultatų vertinimo sistemos;
  • nepriimtinos rizikos – tokios sistemos, pavyzdžiui, naudojamos manipuliavimui, būtų draudžiamos.

„Pagrindinis dėmesys ir didžioji dalis reglamento reikalavimų skiriami tik didelės rizikos DI sistemoms, kurios gali pakenkti trims pagrindinėms sritims – žmogaus sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms“, – teigė L. Giedraitienė.

Prognozuojama, kad didelės rizikos DI sistemos sudarys apie 15 proc. visų DI sistemų.