VU mokslininkai kurs naują mikroplastiko skaidymo metodą

Vilniaus universiteto (VU) chemikai per trejus metus mėgins sukurti mikroplastiko cheminio skaidymo metodą, kuriame būtų derinama šviesa ir garso bangos. Lietuvos mokslo taryba šiam projektui pagal programą „Mano pirmoji tyrimų komanda“ skyrė 350 tūkst. eurų.

Rugsėjo 9 d. VU pranešė, kad projektą įgyvendins Chemijos ir geomokslų fakulteto komanda, vadovaujama dr. Denio Sokolo ir doktoranto Jono Žurausko. Tyrėjai sieks ne tik atskirti plastiko daleles nuo vandens, bet ir chemiškai jas suskaidyti.

Kol kas tai – kuriama technologija, o ne jau išbandytas pramoninis sprendimas. Mokslininkai taip pat neskelbia patvirtintų rezultatų, rodančių, kad šiuo būdu galima sunaikinti visų rūšių mikroplastiko daleles.

Kaip turėtų veikti šviesos ir garso derinys

Metodo pagrindas – fotokatalizė. Šviesos veikiamas fotokatalizatorius paspartina chemines reakcijas, galinčias ardyti plastiko struktūrą. Vis dėlto vien apšviesti užterštą vandenį nepakanka, nes reakcijų efektyvumą lemia dalelių paviršius, terpė ir kitos sąlygos.

VU tyrėjai šviesą ketina derinti su garso bangomis. Jų sumanymas – sudaryti sąlygas cheminėms reakcijoms pasiekti naujus mikroplastiko sluoksnius, o ne veikti vien jau atidengtą dalelės paviršių. Veiksmingas šių metodų derinys dar nėra išplėtotas, o konkretūs proceso parametrai kol kas neatskleidžiami. Todėl šis projektas nereiškia, kad mikroplastikui skaidyti pakaktų paprastos lempos ir garsiakalbio.

Komanda sieks metodą pritaikyti skirtingų rūšių mikroplastikui. Tai sudėtinga užduotis, nes skiriasi plastikų cheminė sudėtis, dalelių dydis ir kitos savybės. Ar šviesos ir garso derinys bus pakankamai veiksmingas, turės parodyti tyrimai.

Tirs ne tik suskaidyto plastiko kiekį

Vien sumažėjęs plastiko dalelių kiekis savaime neįrodytų, kad vanduo tapo saugus. Skaidant polimerus gali susidaryti mažesni cheminiai junginiai, todėl VU komanda planuoja analizuoti proceso produktus, tirti jų sąveiką su ląstelėmis ir toksiškumą.

Mokslininkams svarbu nustatyti ne tik tai, kiek mikroplastiko suiro, bet ir kuo jis virto. Šis požiūris skiriasi nuo filtravimo: jo metu dalelės atskiriamos nuo vandens, tačiau chemiškai neskaidomos.

Per trejus metus tyrėjai planuoja parengti dvi aukšto lygio mokslines publikacijas ir išplėtoti didesniu mastu veikiantį procesą. 350 tūkst. eurų finansavimas, be kita ko, bus skirtas įrangai ir reagentams. Komanda taip pat ieško galimybių bendradarbiauti su vandens valymo, aplinkosaugos ir perdirbimo įmonėmis, tačiau apie komercinį technologijos diegimą ar jo datą kol kas nepranešama.

Pagrindinis praktinis projekto rezultatas turėtų būti atsakymas, ar šviesos ir garso derinys leidžia veiksmingai suskaidyti mikroplastiką ir ar po proceso likusios medžiagos yra saugios.