VU mokslininkai kuria kelių valandų antibiotikų testą

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Švedijos kuria metodą, kuris galėtų sutrumpinti bakterijų jautrumo antibiotikams nustatymo laiką nuo įprastų vienos–trijų dienų iki kelių valandų. Apie projektą Vilniaus universitetas pranešė rugsėjo 15 d.

Technologija ligoninėse dar nenaudojama. Tyrimai tęsiami, jų rezultatai kol kas nepaskelbti moksliniame leidinyje, o prieš pradedant taikyti metodą klinikoje dar reikės atlikti išsamius patikrinimus. Mokslininkų siekiamas laikas kol kas nėra patvirtintas rezultatas, prieinamas kiekvienam pacientui.

Metodas skirtas nustatyti, ar bakterijos jautrios konkrečiam antibiotikui. Jis nereiškia, kad pacientas per kelias valandas pasveiktų, ir nepakeistų gydytojo atliekamo klinikinės būklės vertinimo.

Bakterijų elektrinis aktyvumas vietoj ilgo laukimo

Įprastai iš paciento mėginio bakterijos pirmiausia išauginamos ir identifikuojamos, o tuomet tikrinama, kuriems antibiotikams jos jautrios. Šis tyrimas, vadinamas antibiotikograma, dažnai užtrunka nuo vienos iki trijų dienų.

VU komanda siekia bakterijų reakciją stebėti realiuoju laiku. Tam pasitelkiami elektronai, kuriuos bakterijos tam tikromis sąlygomis, vykstant medžiagų apykaitai, perduoda į aplinką. Kai bakterijos auga ant elektrai laidaus paviršiaus, pavyzdžiui, elektrodo, jų elektronų perdavimą galima fiksuoti elektrocheminiais metodais.

Į sistemą pridėjus antibiotiko, stebima, kaip kinta bakterijų aktyvumas. Jam sumažėjus, gaunamas signalas, kad vaistas bakterijas slopina arba inaktyvuoja. Taip jų reakciją galima įvertinti tyrimo metu, nelaukiant vėlesnio bakterijų augimo rezultato.

Metodo pagrindas – bioplėvelės, tai yra bakterijų bendrijos, apgaubtos apsaugine matrica. Tokios struktūros siejamos su sunkiau gydomomis infekcijomis. Vilniaus universitetas nurodo, kad bioplėvelėse esančios bakterijos kai kuriais atvejais antibiotikams gali būti iki tūkstančio kartų atsparesnės nei pavienės bakterijos. Todėl gydant tokias infekcijas kartais prireikia ne tik vaistų, bet ir žaizdų valymo ar chirurginių procedūrų.

„Mūsų tikslas – pasitelkus natūralius bakterijų biologinius procesus atsakymą gauti per kelias valandas“, – VU pranešime teigia tyrėjų grupei vadovaujantis dr. Rokas Žalnėravičius. Jo teigimu, sunkių infekcijų atveju kelias dienas laukti atsakymo yra per ilgai.

Šiame projekte bioplėvelė veiktų kaip savotiškas gyvas jutiklis. Vis dėlto vien sumažėjęs elektrinis signalas dar neįrodo, kad metodas patikimai veiktų su visomis bakterijų rūšimis, antibiotikais ir pacientų mėginiais. Tam reikalingi platesni bandymai ir palyginimas su įprastais jautrumo nustatymo metodais.

Kada metodas galėtų pasiekti pacientus?

VU neskelbia konkrečios datos, kada tyrimas galėtų tapti įprasta paslauga Lietuvos ligoninėse. Universitetas pabrėžia, kad darbai dar vyksta, o rezultatai nėra publikuoti. Todėl kelių valandų trukmė kol kas reiškia mokslininkų siekiamą diagnostikos laiką, o ne klinikoje patvirtintą paslaugą.

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Be VU Gyvybės mokslų centro, jame dalyvauja Fizinių ir technologijos mokslų centras, Gamtos tyrimų centras ir Švedijoje veikiantis Malmės universiteto Bioplėvelių tyrimo centras.

VU tyrėjai pirmuosius rezultatus vadina pranokusiais pradinius lūkesčius, tačiau viešai nepateikia duomenų, kurie leistų nepriklausomai įvertinti metodo tikslumą, jautrumą ar veikimą skirtingų infekcijų atvejais.

Jei metodas pasiteisintų, gydytojas galėtų greičiau sužinoti, kuriam vaistui jautrus konkretaus paciento infekcijos sukėlėjas, o netinkamo antibiotiko vartojimo laikotarpis galėtų sutrumpėti. Tai būtų aktualu, be kita ko, sunkiai gyjančių žaizdų ir su bioplėvelėmis susijusių infekcijų atvejais. Vis dėlto gydymo pasirinkimą lemia ir infekcijos vieta, paciento būklė bei kitos klinikinės aplinkybės.

Šis darbas yra platesnių pastangų spręsti bakterijų atsparumo vaistams problemą dalis. Projekto tikslas – ne sukurti naują antibiotiką, o greičiau nustatyti, kuris iš jau turimų vaistų galėtų būti veiksmingas.

Ar technologija Lietuvos pacientams taps realiu kelių valandų testu, paaiškės tik paskelbus tyrimų duomenis ir įrodžius metodo patikimumą klinikinėmis sąlygomis. Kol kas savarankiškai keisti paskirtų antibiotikų, remiantis vien šia naujiena, nereikėtų.