Platformų darbuotojams numatomos naujos darbo taisyklės

„Bolt“, „Wolt“ ir kitų platformų darbuotojams numatomos naujos darbo santykių, algoritmų naudojimo ir paskyrų blokavimo taisyklės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Darbo kodekso pataisas, kurios turėtų įsigalioti iki 2026 m. gruodžio 2 d. Tokį terminą Lietuvai nustato Europos Sąjungos direktyva dėl darbo platformose sąlygų gerinimo.

Advokatų kontoros WIDEN teisininkės Monikos Sipavičiūtės teigimu, įstatymo projektas šiuo metu jau yra praėjęs pradinius derinimo etapus. Vis dėlto jo galutinė redakcija dar gali nežymiai keistis.

Kada platformos darbuotojas būtų laikomas samdomu darbuotoju?

Pagal siūlomus pakeitimus būtų vertinama ne tik pasirašytos sutarties forma, bet ir faktinis darbo organizavimas. Jei platforma skiria baudas, nustato kainą, nurodo, kaip atlikti užduotį, ar kitaip kontroliuoja darbo procesą, kurjeris ar pavėžėjas galėtų būti laikomas darbuotoju, net jeigu sutartyje jis įvardytas kaip savarankiškai dirbantis asmuo.

Projekte nurodytos trys sąlygos, kurias turėtų atitikti faktiškai savarankiškai dirbantis žmogus:

• pats spręsti, ar ir kada dirbti;
• galėti teikti tas pačias paslaugas kitoms įmonėms;
• galėti derėtis dėl kainos ir iš anksto žinoti, ką bei už kokią kainą siūloma atlikti.

Jei nebūtų bent vienos iš šių sąlygų arba darbuotojas patirtų neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, po kelių atmestų užsakymų kurį laiką nebegautų naujų, būtų laikoma, kad susiklostė įprasti darbo santykiai, kol platforma neįrodytų kitaip. Taip pat būtų vertinami Darbo kodekse įtvirtinti pavaldumo požymiai: ar darbdavys turi teisę kontroliuoti arba vadovauti visam darbo procesui ar jo daliai, o darbuotojas privalo laikytis darbdavio nurodymų ar darbovietėje nustatytos tvarkos.

Pripažinus darbo santykius, platforma turėtų sudaryti oficialią darbo sutartį ir užtikrinti darbuotojui priklausančias garantijas: apmokamas kasmetines atostogas, ligos išmokas, apmokėjimą už viršvalandžius, išeitines kompensacijas ir kitas teisines garantijas. Iki šiol darbuotojas turėjo įrodyti, kad nėra savarankiškai dirbantis asmuo. Įsigaliojus pakeitimams, platforma pati turėtų įrodyti, kad žmogus iš tiesų dirba savarankiškai.

Vis dėlto numatoma, kad pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą baudos dar vienus metus po pakeitimų įsigaliojimo nebūtų taikomos – iki 2027 m. gruodžio 2 d. M. Sipavičiūtės vertinimu, tai gali sumažinti įmonių paskatas nedelsiant sutvarkyti teisinius santykius.

Platformos turės paaiškinti algoritmų priimamus sprendimus

Nuo 2026 m. gruodžio 2 d. platformos turėtų raštu ir aiškia kalba paaiškinti, kokias automatines sistemas naudoja, kokius duomenis jos renka ir nuo ko priklauso jų sprendimai. Trumpą informaciją darbuotojas turėtų gauti ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną, o išsamesnės galėtų paprašyti bet kuriuo metu.

Siūlomos taisyklės taip pat ribotų darbuotojų stebėjimą. Būtų draudžiama rinkti duomenis apie:

• darbuotojo emocinę ar psichologinę būseną;
• privačius pokalbius;
• informaciją ar buvimo vietą tuo metu, kai žmogus nedirba;
• sveikatą, politines pažiūras, tikėjimą ar seksualinę orientaciją;
• biometrinius duomenis tapatybei tikrinti.

Tai reikštų, kad dabartinė praktika, kai programėlė prašo asmenukės veidui atpažinti, turėtų būti iš esmės peržiūrėta.

Užblokavusi paskyrą ar atsisakiusi sumokėti už darbą, platforma turėtų raštu nurodyti tokio sprendimo motyvus. Darbuotojui paprašius sprendimą peržiūrėti, atsakymas turėtų būti pateiktas per dvi savaites. Tokius sprendimus turėtų priimti arba peržiūrėti žmogus, o ne vien automatinė sistema. Skubiais saugumo atvejais automatinį blokavimą atsakingas asmuo turėtų patikrinti per 24 valandas.

Lietuva taip pat siūlo šias algoritminio valdymo taisykles taikyti ne tik platformoms. Planuojama papildyti Darbo kodekso straipsnį dėl darbuotojų privatumo, kad jos galiotų visiems automatines sistemas naudojantiems šalies darbdaviams. Tokiu atveju darbuotojai turėtų teisę žinoti, kaip sistemos juos vertina, o darbdaviams tektų peržiūrėti naudojamas technologijas.

Numatoma, kad politinė kryptis nesikeis: sprendimai, tiesiogiai darantys įtaką žmogaus pajamoms ar darbo vietai, neturėtų būti priimami vien nematomos programos.