ES 3 eurų mokestis keičia lietuvių pirkimą iš Kinijos

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioję Europos Sąjungos muitų pakeitimai reikšmingai paveikė apsipirkimą tokiose platformose kaip „Temu“, „Shein“ ir „AliExpress“. Lietuvos gyventojams, įpratusiems už kelis eurus užsisakyti telefono aksesuarus, išmaniųjų namų priedus, laidus, ausines ar drabužius, nauja tvarka reiškia paprastą dalyką – tiesiogiai iš Kinijos siunčiamos prekės gali pastebimai pabrangti.

ES panaikino iki šiol taikytą 150 eurų neapmuitinamo importo ribą ir įvedė laikiną fiksuotą 3 eurų muitą. Ši priemonė numatyta iki 2028 m. liepos, o vėliau ją turėtų pakeisti įprasti muitų tarifai. Pokytis aktualus ne vien dažnai internetinėse parduotuvėse apsiperkantiems lietuviams: jis keičia visą Europos e. prekybos, logistikos ir mažmeninės prekybos konkurencijos modelį.

Kaip veikia naujasis 3 eurų muitas?

Mokestis taikomas ne visai siuntai

Svarbiausia detalė – 3 eurų mokestis skaičiuojamas ne vienam siuntiniui, bet kiekvienai atskirai prekei pagal jos tarifinę kategoriją. Todėl viename krepšelyje esantys marškinėliai, USB-C įkroviklis ir belaidės ausinės gali reikšti ne 3, o 9 eurų papildomą muitą. Būtent tokie nedideli, tačiau įvairių kategorijų technologijų ir buities prekių užsakymai anksčiau buvo itin populiarūs Lietuvos rinkoje.

Formaliai muitą prieš prekei pasiekiant ES sieną sumoka pardavėjas arba importuotojas. Tai reiškia, kad lietuviams paprastai nereikės papildomai atsiskaityti su kurjeriu prie durų ar pildyti mokėjimo formų gavus siuntą. Vis dėlto mokestis natūraliai įtraukiamas į galutinę produkto kainą, pristatymo mokestį arba minimalią užsakymo sumą.

Kodėl ES uždarė šią spragą?

Europos Komisijos sprendimu siekiama suvienodinti konkurencines sąlygas vietos prekybininkams. Lietuvos e. parduotuvės, veikiančios Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose, turi laikytis vartotojų apsaugos, PVM, produkto ženklinimo ir saugos reikalavimų. Tuo metu itin pigūs siuntiniai iš trečiųjų šalių ilgą laiką galėjo pasiekti pirkėjus išnaudodami mažos vertės importo išimtis.

Kitas svarbus argumentas – gaminių saugumas. 2025 m. atliktas tyrimas parodė, kad 62 proc. į ES patekusių pigių prekių neatitiko europinių saugumo arba kokybės standartų. Tai ypač aktualu perkant elektronikos aksesuarus: nekokybiški krovikliai, baterijos, ilgintuvai ar išmanieji įrenginiai gali kelti ne tik nusivylimą, bet ir gaisro, elektros smūgio ar duomenų saugumo riziką.

Importas jau mažėja, keičiasi ir pirkėjų elgsena

Pirmieji rezultatai rodo, kad reguliavimas veikia greitai. Prancūzijos muitinės duomenimis, praėjus kelioms savaitėms nuo naujos sistemos įvedimo, smulkių siuntinių importas į ES sumažėjo maždaug 30–40 proc. Nyderlanduose „RTL Nieuws“ atlikta apklausa taip pat atskleidė aiškią vartotojų reakciją: 46 proc. respondentų teigė kiniškose platformose pradėję pirkti rečiau arba apskritai atsisakę tokių užsakymų.

Panašios tendencijos tikėtinos ir Lietuvoje. Kai prie 2–5 eurų kainuojančio telefono dėklo ar LED juostos prisideda 3 eurų mokestis, spontaniškas pirkinys praranda pagrindinį pranašumą – itin žemą kainą. Dalis lietuvių gali rinktis vietines e. parduotuves, prekybos tinklus arba ES sandėliuose laikomas prekes, kur dažnai siūlomas greitesnis pristatymas, aiškesnė grąžinimo tvarka ir garantinis aptarnavimas lietuvių kalba.

„Temu“ ir „Shein“ atsakas – sandėliai Europos Sąjungoje

Logistika persikelia arčiau Lietuvos

Kiniškos prekybos platformos jau ieško būdų sumažinti tiesioginio importo poveikį. Pagrindinė strategija – dideliais kiekiais įvežti prekes į ES, jas deklaruoti kaip stambų komercinį krovinį ir paskirstyti per regioninius sandėlius. Prekei, kuri Lietuvos pirkėjui siunčiama iš ES teritorijoje esančio sandėlio, atskiras 3 eurų muitas nebetaikomas.

„Shein“ yra įkūrusi didelį logistikos centrą netoli Vroclavo Lenkijoje, o „Temu“ planuoja iki 80 proc. Europai skirtų užsakymų vykdyti iš dešimties nuosavų sandėlių ES. Lietuvai tai gali būti svarbu dėl geografinio artumo Lenkijos logistikos centrams: Vilniuje, Kaune ir kituose šalies miestuose pristatymas iš regioninių sandėlių potencialiai bus greitesnis nei tiesioginis siuntimas iš Azijos.

Ką tai reiškia Lietuvos vartotojams ir verslui?

Trumpuoju laikotarpiu dalis pigių prekių gali brangti, o kai kurių specifinių technologijų aksesuarų pasirinkimas sumažėti. Tačiau ilgainiui Lietuvos rinka gali laimėti dėl skaidresnės konkurencijos, saugesnių produktų ir augančios vietinių prekybininkų reikšmės. Vartotojams verta prieš apmokant užsakymą patikrinti, iš kur prekė bus siunčiama, ar platforma nurodo visus mokesčius ir kokios taikomos grąžinimo sąlygos.

Pigių individualių siuntinių era Europoje akivaizdžiai traukiasi. Ateities e. prekyboje svarbiausiais konkurenciniais veiksniais tampa ne vien mažiausia kaina, bet ir sandėlio vieta, pristatymo greitis, produkto atitiktis ES reikalavimams bei patikimas aptarnavimas Lietuvos pirkėjams.