5 profesijos Lietuvoje, kurias DI keis greičiausiai

Dirbtinis intelektas (DI) Lietuvoje dar nereiškia masinio darbo vietų nykimo, tačiau jo poveikis skirtingoms profesijoms jau dabar labai nevienodas. Vienose srityse DI tampa greitu pagalbininku, kitose perima vis daugiau pasikartojančių užduočių, o dar kitose iš esmės keičia pačios profesijos turinį. Todėl Lietuvos darbo rinka artimiausiais metais gali atrodyti visai kitaip nei šiandien.

2024 m. EBPO atlikta Lietuvos analizė rodo, kad maždaug 27 proc. šalies darbuotojų dirba profesijose, kuriose generatyvinis DI bent penktadalį užduočių galėtų atlikti maždaug dvigubai greičiau. Vilniaus regione ši dalis siekia net 37,2 proc., o Centrinės ir Vakarų Lietuvos regione – apie 21,7 proc. Tai svarbus signalas verslui, darbuotojams ir planuojantiems karjerą Lietuvoje.

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) 2025 m. tyrimuose taip pat pabrėžia, kad didžiausias DI poveikis greičiausiai pasireikš ne profesijų išnykimu, o jų transformacija. Kitaip tariant, pirmiausia automatizuojamos konkrečios užduotys, o ne visas darbas. Tai ypač aktualu biuruose, finansų sektoriuje, IT, klientų aptarnavimo ir turinio kūrimo srityse dirbantiems lietuviams.

Kurias profesijas DI keis greičiausiai?

Žemiau pateikiamos sritys, kuriose generatyvinis DI jau dabar gali perimti reikšmingą dalį kasdienių užduočių. Vertinama ne tai, ar profesija visiškai išnyks, bet kiek jos rutinos galima perkelti į DI įrankius.

Profesijų ir DI poveikio apžvalga

1. Administracijos specialistai ir sekretoriai

TDO administracines profesijas įvardija kaip vienas jautriausių generatyvinio DI poveikiui. Priežastis paprasta: daugelis kasdienių užduočių yra standartizuotos. Tai laiškų rengimas, susitikimų organizavimas, dokumentų paieška, informacijos perkėlimas tarp sistemų ir trumpų suvestinių rengimas. Tokias užduotis DI įrankiai jau atlieka labai greitai, o Lietuvos įmonėms tai gali reikšti realų produktyvumo šuolį.

Praktikoje tai gali reikšti, kad vienas administracijos darbuotojas Vilniuje ar Kaune, pasitelkęs DI asistentus, automatizuotus kalendorius ir dokumentų analizės įrankius, galės aptarnauti didesnę komandą. Vis dėlto žmogaus vaidmuo neišnyks: koordinavimas, prioritetų nustatymas, konfidencialumo užtikrinimas ir atsakomybė išliks itin svarbūs.

2. Buhalteriai ir apskaitos specialistai

Buhalterija yra viena sričių, kuriose automatizacija jau matoma bene ryškiausiai. Sąskaitų atpažinimas, duomenų suvedimas, kategorijų priskyrimas, periodinių ataskaitų rengimas ir neatitikimų paieška vis dažniau atliekami pasitelkiant DI. Lietuvos įmonėms tai gali padėti mažinti klaidų skaičių ir spartinti finansinius procesus.

Tačiau svarbu suprasti, kad DI nepakeičia profesinės atsakomybės. Lietuvos mokesčių sistema, teisės aktai, finansinės atskaitomybės taisyklės ir vidiniai įmonių procesai vis dar reikalauja žmogaus interpretacijos. Todėl ateityje buhalteriai greičiau taps finansinių procesų prižiūrėtojais, o ne vien mechaninių suvestinių pildytojais.

3. Klientų aptarnavimo ir „back-office“ darbuotojai

Verslui ši sritis yra viena lengviausiai automatizuojamų. DI gali perskaityti užklausą, nustatyti jos temą, rasti reikiamą informaciją, sugeneruoti atsakymo juodraštį ir net atnaujinti CRM sistemą. Tai ypač aktualu Lietuvos elektroninės prekybos, telekomunikacijų, bankininkystės ir paslaugų sektoriuose, kuriuose užklausų srautai dideli, o atsakymo greitis tampa konkurenciniu pranašumu.

Žmogui lieka sudėtingiausios situacijos: nepatenkinti klientai, nestandartiniai prašymai, teisinius ar finansinius padarinius turintys sprendimai. Kitaip tariant, paprastas aptarnavimas Lietuvoje vis labiau automatizuosis, o aukštesnės vertės klientų konsultacijos gali tapti dar svarbesnės.

4. Rinkodaros ir turinio specialistai

Generatyvinis DI jau dabar stipriai keičia rinkodarą, viešuosius ryšius ir turinio kūrimą. Lietuvos įmonės ir agentūros vis dažniau naudoja DI reklaminių tekstų juodraščiams, socialinių tinklų įrašams, vertimams, produktų aprašymams ar pirminėms kampanijų įžvalgoms kurti. Tokie įrankiai leidžia per kelias minutes sugeneruoti keliasdešimt teksto variantų ir greitai įvertinti jų kryptį.

Vis dėlto DI neturi prekės ženklo balso, nepažįsta įmonės kultūros taip, kaip žmogus, ir neprisiima atsakomybės už strateginius sprendimus. Todėl Lietuvoje vertingiausi bus tie rinkodaros specialistai, kurie gebės derinti DI įrankius su kūrybine kryptimi, vartotojų elgsenos analize, SEO strategija ir vietos rinkos supratimu.

5. Jaunesnieji programuotojai ir interneto specialistai

Programavimas dažnai minimas kaip viena sričių, kurias DI keičia itin greitai, ir tai jau matyti Lietuvos IT rinkoje. Naujausi TDO vertinimai rodo, kad programuotojų, interneto kūrėjų ir multimedijos specialistų darbo ekspozicija generatyviniam DI didėja. Įrankiai jau geba generuoti standartinį kodą, rašyti testus, dokumentuoti funkcijas ir padėti ieškoti klaidų.

Tai nereiškia, kad pradinio lygio programuotojams nebeliks darbo. Greičiau keisis jo pobūdis: mažės rutininio kodavimo, didės poreikis suprasti architektūrą, saugumą, integracijas ir visą produkto logiką. Lietuvos IT įmonėms, ypač Vilniuje, Kaune ir augančiuose regioniniuose centruose, tai jau dabar tampa svarbia konkurencijos ir darbuotojų mokymo tema.

Vilnius pokyčius pajus anksčiau nei kiti regionai

EBPO duomenys rodo aiškų skirtumą tarp Lietuvos regionų. Vilniaus apskrityje gerokai daugiau darbuotojų dirba profesijose, kurioms generatyvinis DI gali turėti didelę įtaką. Tai susiję su tuo, kad sostinėje koncentruojasi finansų paslaugos, IT bendrovės, verslo centrai, konsultacinės įmonės ir kiti skaitmeniniai sektoriai.

Šis faktas svarbus ne tik ekonomistams, bet ir Lietuvos verslui. Jei įmonė veikia Vilniuje, tikėtina, kad DI ji diegs anksčiau nei regioninė bendrovė, kurios veikla remiasi fizine gamyba, logistika ar tiesioginiu kontaktu su klientais. Kita vertus, skaitmeninės priemonės vis labiau prieinamos ir mažesnėms bendrovėms Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje, todėl DI plėtra neapsiribos sostine.

Ką tai reiškia Lietuvos darbuotojams ir verslui?

Didžiausia klaida būtų manyti, kad DI tiesiog „pasiims darbus“. Iš tiesų jis labiau keičia darbo struktūrą. EBPO ir TDO išvados gana panašios: dauguma profesijų nebus panaikintos, bet bus pertvarkytos. Tai reiškia, kad darbuotojams reikės dažniau dirbti su DI įrankiais, mokytis tikrinti jų rezultatus ir daugiau dėmesio skirti užduotims, kurioms reikia mąstymo, bendravimo ir sprendimų priėmimo.

Lietuvos verslui tai ir galimybė, ir iššūkis. Privalumai akivaizdūs: mažesnės sąnaudos, greitesnis aptarnavimas, daugiau automatizacijos ir didesnis produktyvumas. Tačiau kartu atsiranda poreikis investuoti į darbuotojų mokymus, duomenų saugumą, procesų peržiūrą ir atsakingą DI naudojimą. Įmonės, pirmosios išmokusios DI naudoti praktiškai, gali įgyti reikšmingą pranašumą Lietuvos rinkoje.

Kur DI poveikis bus juntamas labiausiai?

Jei didžiąją darbo dienos dalį sudaro informacijos paieška, standartinių tekstų rengimas, duomenų perkėlimas, klasifikavimas ar pasikartojančių skaitmeninių užduočių atlikimas, pokyčius pajusite anksčiau. Jei darbas susijęs su fiziniais veiksmais, tiesioginiu bendravimu, derybomis, atsakomybe ar sudėtingų realaus pasaulio situacijų sprendimu, automatizacija vyks lėčiau.

Šiandien svarbiausias klausimas Lietuvos darbuotojui jau nebe tai, ar DI apskritai veiks, o kaip greitai jis taps kasdieniu kolega. Kaip yra pastebėjęs Billas Gatesas, dalis profesijų gali pasikeisti negrįžtamai. Tačiau daugeliui žmonių vertingiausia strategija bus ne kovoti su DI, o išmokti jį naudoti taip, kad jis stiprintų jų kompetenciją.

Išvada

Dirbtinis intelektas Lietuvoje pirmiausia keis administracijos, apskaitos, klientų aptarnavimo, rinkodaros ir jaunesniųjų IT specialistų darbą. Tai ypač aktualu Vilniuje, kur DI poveikiui jautrių profesijų koncentracija yra didžiausia. Vis dėlto bendras vaizdas nėra dramatiškas: dauguma darbų nebus panaikinti, o keisis.

Lietuvos rinkai tai reiškia vieną aiškią kryptį – daugiau skaitmeninių įgūdžių, geresnį gebėjimą dirbti su DI įrankiais ir stipresnį žmogaus indėlį ten, kur svarbiausia kūryba, atsakomybė ir sprendimų kokybė.