„Samsung Galaxy Z Fold 8 Ultra“ apžvalga: brangus flagmanas, kurį verta pažinti iš arčiau

Jau maždaug dešimt dienų „Galaxy Z Fold 8 Ultra“ yra nuolatinis mano palydovas: nuo darbo susitikimų ir savaitgalio kelionių iki vėlyvų žaidimų sesijų bei, atrodytų, nesibaigiančio naujienų srauto naršymo. Kai atidariau šio telefono dėžutę, pirmasis jausmas, tiesą sakant, buvo entuziazmo ir šiokio tokio skepticizmo mišinys. Pridėdama „Ultra“ vardą prie „Fold“ šeimos, „Samsung“ tarsi pasirašė nerašytą sutartį su vartotoju: tai jau nebe dar vienas sulankstomas telefonas, tai pareiškimas.

Dabar, dešimt dienų kasdien naudojęs šį 2200 eurų kainuojantį įrenginį, ir čia kalbame tik apie bazinės versijos kainą, galiu pabandyti atsakyti, ar tas pareiškimas iš tiesų pagrįstas, ar tai tėra itin brangus rinkodaros šūkis. Ir vertinsiu ne pagal specifikacijų lentelę, o iš realaus vartotojo perspektyvos.

Iš karto noriu aiškiai pasakyti vieną dalyką: man labai patinka sulankstomų telefonų koncepcija, tačiau ši simpatija nereiškia, kad esu pasirengęs užmerkti akis prieš trūkumus. 2026 metais, kai tokie Kinijos gamintojai kaip „Honor“ ir „Oppo“ keičia žaidimo taisykles siūlydami dar plonesnius telefonus ir periskopines kameras, „Samsung“ turi įrodyti, kad „Ultra“ ženkliukas reiškia tikrą techninį šuolį, o ne tiesiog dar vieną skaičių prie kainos. Tad pažvelkime į viską nuosekliai, nuo dizaino iki baterijos.

Dizainas ir surinkimo kokybė, kai inžinerija tampa menu

Pirmą kartą išėmęs „Z Fold 8 Ultra“ iš dėžutės, labiausiai atkreipiau dėmesį į jo svorį ir storį. „Samsung“ pavyko sumažinti išskleisto įrenginio storį iki įspūdingų 4,1 mm. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas nuo ankstesnės kartos 4,2 mm gali atrodyti beveik nereikšmingas, tačiau paėmus telefoną į rankas ir atkreipus dėmesį, tą subtilų sumažėjimą galima pajusti.

Atrodo, kad „Samsung“ pagaliau suprato vieną svarbią sulankstomų telefonų pasaulio taisyklę: kiekviena dešimtoji milimetro dalis čia yra atskiras inžinerinis mūšis.

Tačiau mane iš tiesų nustebino galimybė telefoną pradėti atlenkti viena ranka. „Samsung“ inžinieriai suformavo kūgiškai nuožulnius korpuso kraštus ir perdarė lanksto mechanizmą taip, kad pirmieji maždaug 10 proc. atidarymo eigos tapo pastebimai sklandesni.

Pirmosiomis dienomis, kai ranka dar net nebuvo pripratusi prie naujojo telefono, ne kartą pastebėjau, kad visiškai nesusimąstydamas pradedu jį atlenkti vienu pirštu. Būtent tokį patogumą turėtų pasiūlyti 8 colių sulankstomas telefonas, tačiau iki šiol tai pavyko tikrai nedaugeliui modelių. Vis dėlto turiu pripažinti, kad toks atidarymo būdas nėra nei visiškai paprastas, nei visiškai nerizikingas!

Kitas dalykas, apie kurį reikia kalbėti atvirai, yra neįprastai siauras ir pailgas išorinio ekrano formatas. Pramoninio dizaino kontekste tokia forma kartais pusiau juokais vadinama „dešrelės forma“, ir turiu pripažinti, kad apibūdinimas nėra visiškai iš piršto laužtas.

Toks siaurumas padeda patogiau laikyti uždarytą telefoną, tačiau kai reikia nykščiu pasiekti viršutines ekrano dalis, ypač jei jūsų rankos nėra didelės, tenka arba pasitelkti antrą ranką, arba šiek tiek perstumti telefoną delne. Tai dizaino kompromisas, kurio „Samsung“ vis dar nenori atsisakyti.

Kalbant apie medžiagas, šioje kartoje atsirado „Flex Titanium“ technologija. Tai titano plokštės ir lydinio plėvelės derinys, įrengtas po sulankstomu ekrano skydeliu ir suteikiantis konstrukcijai pastebimai daugiau standumo.

Prisipažinsiu, sulankstomų telefonų kritimas man visada kelia kažkokį nepaaiškinamą nerimą. Kai toks telefonas slysta iš rankos, atrodo, kad kartu su juo krenta ir širdis. Tačiau kartą „Z Fold 8 Ultra“ visiškai netyčia nuslydo nuo sofos krašto ir nukrito ant grindų maždaug iš metro aukščio.

Smūgio garsas buvo toks, kad kelias sekundes net nedrįsau pažvelgti į ekraną. Tačiau pakėlęs telefoną nepamačiau nei įtrūkimų, nei veikimo sutrikimų. Tai buvo viena iš tų akimirkų, kai iš tikrųjų pradedi gerbti įrenginio konstrukcijos kokybę.

Vis dėlto čia būtinas rimtas perspėjimas. IP48 sertifikatas reiškia apsaugą tik nuo didesnių nei 1 mm kietųjų dalelių. Kitaip tariant, realios apsaugos nuo dulkių šis telefonas praktiškai neturi.

Tuo pats įsitikinau kelionėje prie jūros. Po kelių valandų vaikščiojimo paplūdimiu atidarant ir uždarant telefoną iš lanksto pradėjo sklisti nemalonus šiugždantis garsas. Tai aiškiai rodė, kad smulkios smėlio dalelės pateko į mechanizmo vidų. Būtent tokį pavojų intensyviai telefoną naudojantys žmonės turėtų rimtai vertinti dulkėtoje ar smėlėtoje aplinkoje.

Tačiau bene didžiausia mano kritika dizainui tenka kameros moduliui. Jis toks didelis ir masyvus, kad kiekvieną kartą padėjus telefoną ant stalo šis pastebimai siūbuoja, o ekranas negali visiškai lygiai priglusti prie paviršiaus.

Naudojant standartinį „Galaxy Z Fold 8“ mažesnis kameros išsikišimas ir pati telefono konstrukcija lėmė, kad objektyvų modulis gerokai mažiau kliuvo už akių.

Mano išvada šiame skyriuje gana paprasta: kurdama „Fold 8 Ultra“, „Samsung“ pasirinko kryptingo tobulinimo strategiją. Tai ne dizaino revoliucija, o kruopštus ankstesnės kartos silpnųjų vietų šlifavimas. Ir turiu pasakyti, kad daugelyje vietų tai suveikė.

Ekranas, kurio neužgesina net saulė

Jeigu reikėtų išrinkti vieną šio telefono savybę, kuri per kasdienį naudojimą man patiko labiausiai, nedvejodamas pasirinkčiau ekraną.

„Z Fold 8 Ultra“ turi 8 colių vidinį ir 6,5 colio išorinį ekraną. Abu naudoja „Dynamic AMOLED 2X“ technologiją ir palaiko 120 Hz atnaujinimo dažnį. Rezultatas toks, kad telefonas iš tiesų sukuria mažo planšetinio kompiuterio kišenėje pojūtį.

Tačiau mane labiausiai nustebino vidinio ekrano maksimalus 3000 nitų ryškumas. Turiu vieną asmeninį pavyzdį, kuris, manau, tai iliustruoja geriau už bet kokį skaičių specifikacijų lentelėje.

Vieną vasaros popietę naršiau internete lauke, tiesioginiuose saulės spinduliuose. Tikėjausi, kad kaip įprastai teks ranka pridengti ekraną nuo saulės, tačiau šį kartą to beveik neprireikė. Naujas antirefleksinis sluoksnis, kurį „Samsung“ pritaikė vidiniam ekranui, iš tiesų keičia situaciją.

Aplinkos šviesos atspindžiai sumažėjo labai pastebimai, o kartu su „Vision Booster“ sistema ekrano įskaitomumas lauke iš nuolatinio iššūkio tapo beveik visiškai nesudėtinga patirtimi.

Išorinis ekranas taip pat nenusileidžia. Jo ryškumas viršija 2600 nitų, o „Gorilla Glass Ceramic“ apsauga suteikia atsparumą įbrėžimams, prilygstantį klasikiniams „Samsung“ flagmanams.

Dabar pereikime prie dalies, kurioje reikia būti visiškai atviram: kraštinių santykio.

Dėl pailgos formos 8 colių vidiniame ekrane žiūrint standartinį 16:9 formato vaizdo turinį, o būtent tokiu formatu pateikiama didžioji dalis „YouTube“ vaizdo įrašų ir serialų, viršuje bei apačioje atsiranda gana didelės juodos juostos.

Čia susidaro įdomus paradoksas. Nors jūsų ekranas fiziškai didesnis nei standartinio „Fold 8“, realus vaizdo turinio dydis praktiškai nėra daug didesnis nei baziniame modelyje.

Ne kartą žiūrėdamas serialą pagavau save galvojant: kodėl, turėdamas tiek daug ekrano ploto, vis tiek nejaučiu, kad iš tikrųjų išnaudoju papildomą erdvę?

Tačiau čia yra ir kita medalio pusė. Tas pats pailgas kraštinių santykis, kuris šiek tiek nuvilia žiūrint filmus, kasdieniam darbui tinka tiesiog puikiai.

Ilgų dokumentų slinkimas, interneto puslapių naršymas ir darbas su naująja „One UI 9“ sąsaja šiame vertikaliame formate jaučiasi gerokai natūraliau nei platesniuose ekranuose. Susidaro įspūdis, kad „Samsung“ sąmoningai nusprendė produktyvumą iškelti aukščiau už pramogas.

Ir, žinoma, ekrano raukšlė per vidurį. Amžinas sulankstomų telefonų košmaras.

Turiu pripažinti, kad šioje kartoje situacija akivaizdžiai pagerėjo. Naudojant „Flex Titanium“ technologiją ir iš naujo suprojektuotą lankstą su mikroskopiškai sureguliuotais tarpais kraštuose, braukiant pirštu per ekrano centrą jaučiama gerokai mažesnė nelygi vieta nei „Fold 7“.

Raukšlė visiškai neišnyko ir galbūt niekada neišnyks, tačiau dabar ji iš tikrųjų matoma tik žiūrint į ekraną dideliu kampu ir esant tiesioginiam apšvietimui. Kasdien naudojant telefoną apie ją praktiškai pamiršti.

Techninė įranga ir našumas: galia, įkalinta ploname korpuse

„Z Fold 8 Ultra“ širdis yra specialiai „Galaxy“ įrenginiams skirta „Snapdragon 8 Elite Gen 5“ lusto versija. Priklausomai nuo modelio, ji derinama su 12 GB operatyviosios atminties bazinėje versijoje arba 16 GB aukštesnėse komplektacijose.

Mano testuotas modelis turėjo 512 GB vidinės ir 12 GB operatyviosios atminties.

Kasdien naudojant telefoną, nuo programėlių paleidimo iki kelių reiklių programų naudojimo vienu metu, nepastebėjau jokio reikšmingo sulėtėjimo. Tiesą sakant, po kelių dienų apskritai nustojau galvoti apie tai, kad naudoju sulankstomą telefoną. Jo greitis ir sklandumas stebėtinai primena įprastą aukščiausios klasės flagmaną.

Rimtesniam išbandymui pasirinkau reiklius žaidimus.

Tokiuose žaidimuose kaip „Call of Duty Mobile“ telefonas labai sklandžiai išlaikė stabilų 120 kadrų per sekundę dažnį, ir ši patirtis man nuoširdžiai patiko. Didelis 8 colių ekranas kartu su platesniu matymo lauku žaidimams suteikia visai kitokį pojūtį nei įprasti plokšti išmanieji telefonai.

Net žaidžiant „Shadow Fight 4“, su nemažu duomenų kiekiu ir įtraukiančiomis dvikovomis, aukšta ekrano kokybė mane iš tiesų džiugino. Kartais net atrodė, kad didelis ekranas suteikia tam tikrą visiškai legalų pranašumą kovoje ir padeda laimėti!

Tačiau paleidus „Wuthering Waves“, kuris rimtai apkrauna tiek procesorių, tiek grafikos posistemę, situacija šiek tiek pasikeitė.

Po maždaug 15-20 minučių žaidimo maksimaliais grafikos nustatymais jau aiškiai jaučiau, kaip įkaista telefono korpusas, ypač kameros modulio srityje. Po kurio laiko pradėjo kristi kadrų dažnis ir mažėti bendras našumas.

Būtent čia išryškėja vienas konstrukcinis telefono trūkumas. Skirtingai nei „S26 Ultra“, kuriame naudojama didelė garų kamera šilumai valdyti, „Z Fold 8 Ultra“ tokios pažangios aušinimo sistemos neturi.

Kasdienio vartotojo požiūriu praktinį sprendimą radau paprastą: grafikos nustatymus sumažinau iš maksimalių iki vidutinių arba aukštų.

Tokiu režimu vaizdas vis tiek buvo puikus, tačiau nebejaučiau nei erzinančio perkaitimo, nei pastebimo kadrų dažnio kritimo. Vis dėlto reikia būti sąžiningam: iš telefono, kurio pavadinime yra žodis „Ultra“, tikiesi galimybės išnaudoti visą aparatinės įrangos potencialą nesijaudinant dėl temperatūros.

Žinoma, standartiniame „Fold 8“, kuriame net nėra tokio paties lygio aušinimo sprendimų, šilumos problema ir kadrų dažnio mažėjimas teoriškai gali būti dar ryškesni.

Kita vertus, tikriausiai net vienas procentas vartotojų nežais tokių žaidimų maksimaliais nustatymais ilgą laiką. Kaip produktų apžvalgininkas tiesiog norėjau telefoną prispausti prie sienos ir išsiaiškinti, kur yra tikrosios jo ribos!

Teigiamas dalykas yra tai, kad lyginant su „Fold 7“, kuris tokiomis pačiomis sąlygomis kartais užstrigdavo ar netikėtai uždarydavo programėles, naujasis modelis yra pastebimai stabilesnis.

Tačiau šį stabilumą, panašu, daugiausia užtikrina didesnis naujo procesoriaus efektyvumas ir išmanesnis programinės įrangos valdymas, o ne geresnis fizinis šilumos išsklaidymas.

Ir čia kyla dar vienas klausimas: ar dažnai pasikartojantys aukštos temperatūros ciklai esant didelėms apkrovoms ilgainiui gali neigiamai paveikti šio telefono silicio ir anglies baterijos būklę?

Galutinis vertinimas paprastas. Profesionaliam kelių užduočių atlikimui, interneto naršymui, darbui su dokumentais ir intensyviam kasdieniam naudojimui ši aparatinė įranga veikia praktiškai nepriekaištingai.

Tačiau jei esate rimtas žaidėjas ir tikitės stabilaus našumo esant aukščiausiems grafikos nustatymams, turite suprasti, kad plonas sulankstomo telefono korpusas vis dar yra fizinis apribojimas. Šis telefonas negali visiškai pakeisti specializuoto žaidimų išmaniojo telefono su aktyvia aušinimo sistema.

Kamera, čempionas su Achilo kulnu

Šio telefono kameros man sukėlė bene daugiausia prieštaringų jausmų.

Viena vertus, pagrindinis 200 MP HP2 jutiklis tikrai spindi. Dienos šviesoje užfiksuotų nuotraukų detalumas yra puikus, spalvos sodrios, o didelė raiška leidžia gana agresyviai apkarpyti kadrą be pastebimo kokybės praradimo.

Itin plataus kampo kamera taip pat patyrė rimtą šuolį iki 50 MP. Dabar jos lygis panašus į „S26 Ultra“, todėl turinio kūrėjams ir vaizdo tinklaraštininkams tai yra realus ir praktiškai pastebimas patobulinimas.

Tačiau dabar prieiname prie dalies, kuri mane šiek tiek nuvylė: teleobjektyvo.

„Samsung“ ir toliau naudoja tą patį senstelėjusį 10 MP jutiklį su 3 kartų optiniu priartinimu, kurį ankstesnėse serijose matome jau ne vienerius metus.

Per kelias pastarąsias keliones bandžiau naudoti šį objektyvą tolimesniems kraštovaizdžiams fotografuoti, ir reikia pripažinti, kad palyginti su „S26 Ultra“ kokybės skirtumas yra aiškiai matomas.

Telefonui, kainuojančiam daugiau nei 2000 dolerių, tokį aparatinės įrangos sąstingį pateisinti sunku. Kartais net kyla įspūdis, kad „Samsung“ tyčia palieka optinio priartinimo pranašumą „S26 Ultra“, kad tik „Fold Ultra“ netaptų pernelyg „Ultra“!

Naktinės fotografijos rezultatai buvo nevienodi.

Spalvos linkusios šiek tiek krypti į šaltesnę pusę, o labai prastai apšviestoje aplinkoje automatinio fokusavimo sistemai kartais akivaizdžiai sunku užsifiksuoti ties objektu.

Tai kelis kartus pajutau fotografuodamas draugus silpnai apšviestame restorane. Telefonui prireikdavo kelių sekundžių iki nuotraukos užfiksavimo, o kartais galutinis fokusavimo taškas būdavo ne visai ten, kur jo norėjau.

Tačiau beveik visiškoje tamsoje situacija tampa įdomesnė. Jei turėsite šiek tiek kantrybės, telefonas gali užfiksuoti vaizdus, kurių plika akimi praktiškai negalite pamatyti. Man tai buvo vienas įdomiausių kameros aspektų.

Kita vertus, reikia paminėti ir teigiamą dalyką. Nors pati teleobjektyvo aparatinė įranga nepasikeitė, programinis priartinimo apdorojimas, palyginti su „Fold 7“, pastebimai patobulėjo. Priartintos nuotraukos turi geresnį kontrastą ir daugiau aiškumo.

Be to, skirtingai nuo standartinio „Fold 8“, kuris teleobjektyvo apskritai neturi, „Ultra“ yra vienintelis naujosios „Fold“ šeimos modelis, siūlantis tikrą optinį priartinimą. Potencialiems pirkėjams tai gali būti svarbus argumentas.

Asmenukėms skirta po vidiniu ekranu paslėpta UDC kamera vis dar turi tuos pačius seniai pažįstamus apribojimus: nedidelę raišką ir gana minkštą, ypač prastesnio apšvietimo sąlygomis, vaizdą.

Tiesą sakant, fotografavimui šios kameros beveik nenaudojau ir iš esmės palikau ją vaizdo skambučiams.

Gerokai naudingesnis pasirodė kitas būdas. Naudojant pagrindinę 200 MP kamerą asmenukėms ir vaizdo tinklaraščiams, išorinį ekraną galima paversti vaizdo ieškikliu. Dėl įspūdingo ryškumo ir antirefleksinės dangos vaizdas net tiesioginėje saulėje išlieka labai aiškus, todėl fotografavimas tampa paprastas ir malonus.

Dar viena papildoma detalė: dėl „Flex Titanium“ konstrukcijos ir IP48 standarto telefoną galėjau gana ramiai pusiau atidarytą pastatyti ant stalo ir naudoti galines kameras grupinėms asmenukėms. Įprastame plokščiame telefone tai padaryti daug sudėtingiau.

Tiesa, tas pats siauras ir pailgas „dešrelės“ formatas, apie kurį kalbėjau dizaino skyriuje, kartais apsunkindavo kadro komponavimą ir čia.

Vaizdo kūrėjams 8K „Log“ filmavimo palaikymas ir galimybė tiesiogiai įkelti LUT yra tikrai profesionalaus lygio funkcijos.

Tačiau čia vėl susiduriame su ta pačia temperatūros problema, apie kurią kalbėjau našumo skyriuje. Ilgesnis filmavimas 8K raiška gana greitai įstumia telefoną į temperatūrinių ribojimų zoną.

Mano kameros vertinimas būtų toks: jeigu esate profesionalus fotografas ir geresnis optinis priartinimas jums yra svarbiausias kriterijus, „S26 Ultra“ tebėra geresnis pasirinkimas.

Tačiau jei svarbiau turinio kūrimas, kasdienė fotografija ir vaizdo tinklaraščiai, galingo pagrindinio jutiklio ir ryškaus išorinio ekrano derinys suteikia labai malonią patirtį.

Žemiau galite pamatyti keletą nuotraukų, kurias šiuo telefonu padariau skirtingomis apšvietimo sąlygomis.

Vartotojo sąsaja ir dirbtinis intelektas: kai programinė įranga bando išgelbėti aparatinę

Turiu pripažinti, kad „One UI 9“ šiame telefone suteikė vieną geriausių programinės įrangos patirčių, kokias iki šiol esu turėjęs „Android“ įrenginyje.

Šioje kartoje „Samsung“ akivaizdžiai daug laiko skyrė tam, kad didelis 8 colių ekranas būtų naudojamas produktyviai, ir rezultatas pastebimas iš karto.

Pirmoji funkcija, kuri iš esmės pakeitė mano darbo įpročius, buvo galimybė vienu metu naudoti tris visiškai funkcionalias programėles greta.

Tipinė mano darbo diena dabar gali atrodyti taip: viename stulpelyje atidaryti grafikai ir interneto straipsniai, viduriniame rašau ataskaitą, o trečiajame vyksta vaizdo skambutis arba kartais net atidarytas vienas mėgstamų žaidimų.

Prieš kelerius metus būčiau sakęs, kad tokiam scenarijui būtinas ne tik nešiojamasis kompiuteris, bet ir gana galingas nešiojamasis kompiuteris. Dabar visa tai telpa mano kišenėje.

„Quick Flip“ funkcija taip pat labai naudinga. Nutempus langų skiriamąją juostą link ekrano kraštų galima praktiškai akimirksniu persijungti tarp programėlių, o jos lieka parengtos naudoti.

„Now Nudge“ dirbtinio intelekto funkcija taip pat yra įdomi idėja. Analizuodama žinučių turinį „Samsung“ klaviatūroje, ji gali pasiūlyti įvairius veiksmus, pavyzdžiui, įtraukti susitikimą į kalendorių.

Tačiau čia yra vienas apribojimas. „Now Nudge“ visiškai priklauso nuo „Samsung Keyboard“. Jei, kaip nemažai vartotojų, esate įpratę naudoti „Gboard“, šios funkcijos praktiškai netenkate.

Dar viena man patikusi naujovė yra protingesnis slankiųjų langų valdymas.

Anksčiau, kai vaizdo įrašą arba žemėlapį laikydavau mažame lange virš pagrindinės darbo erdvės, jis beveik visada uždengdavo dalį svarbaus turinio ir šiek tiek erzindavo.

Šioje kartoje toks persidengimas gerokai sumažintas. Langai protingiau prisitaiko prie apačioje esančio turinio ir mažiau trukdo darbui.

Ir tada prieiname prie vienos karščiausiai aptariamų šios kartos temų: nėra „S Pen“ palaikymo.

Priešingai nei tikėjosi nemažai vartotojų, tarp jų ir aš pats, šis telefonas apskritai nepalaiko „Samsung“ skaitmeninio rašiklio. Veikia tik paprasti talpiniai rašikliai.

Įrenginiui su tokiu dideliu ekranu ir dar „Ultra“ vardu tai atrodo kaip aiškiai neišnaudota galimybė. Ypač tiems vartotojams, kurie norėtų dideliame ekrane tiksliai užsirašinėti arba piešti.

Kalbant apie biometrinius duomenis, šone įrengtas pirštų atspaudų jutiklis veikia greitai ir tiksliai, net kai mano pirštai buvo šiek tiek drėgni.

Apskritai tokia jutiklio vieta man patinka labiau nei integravimas į ekraną, ypač telefone, kuriame apskritai turime kelis ekranus.

Baterija ir įkrovimas: energijos nerimo pabaiga ar tik nedidelis žingsnis į priekį?

Šis aspektas man buvo vienas svarbiausių praktiškai, nes būtinybė krauti telefoną viduryje darbo dienos visada buvo vienas didžiausių mano nusiskundimų sulankstomais modeliais.

Šioje kartoje „Samsung“ pagaliau perėjo prie silicio ir anglies baterijų technologijos. Būtent tai leido į tokį ploną korpusą sutalpinti 5000 mAh talpos bateriją.

Palyginti su ankstesnės kartos 4400 mAh, skirtumas tikrai reikšmingas.

Lengvai naudojant telefoną kasdien, skaitant, naršant internete, naudojant susirašinėjimo programėles ir atliekant tekstinius darbus, vienos dienos baterijos visiškai pakanka.

Daugeliu įprastų dienų eidamas miegoti dar turėdavau maždaug 20-30 proc. energijos.

Tačiau kai naudojimas tapdavo įvairesnis, šiek tiek žaidimų, fotografavimo, navigacijos, rezultatas pastebimai prastėdavo.

Ekrano veikimo laikas nuo reklamose matomų idealių aštuonių valandų sumažėdavo iki maždaug šešių valandų. Tačiau net ir toks rezultatas sulankstomam telefonui su dviem dideliais ekranais yra visai neblogas.

Intensyviai žaidžiant situacija visiškai kitokia.

Žaidžiant jau minėtą „Wuthering Waves“, baterija seko daug greičiau ir nepertraukiamai žaidžiant galėjo būti iškrauta greičiau nei per keturias valandas.

Tai aiškiai parodo, kad didelis vidinis ekranas, nepaisant didesnio naujo procesoriaus efektyvumo, tebėra negailestingas energijos vartotojas.

Laidinio įkrovimo galia padidėjo nuo ankstesnės kartos 25 W iki 45 W, ir tai galima pajusti praktiškai.

Mano bandymuose telefonui visiškai įkrauti nuo 0 iki 100 proc. prireikė maždaug valandos. Kasdieniam naudojimui toks rezultatas yra visiškai priimtinas.

Tačiau pažvelgus į triženkles įkrovimo galias, kurias siūlo kai kurie Kinijos konkurentai, pavyzdžiui, „Honor Magic V6“, tampa akivaizdu, kad šioje srityje „Samsung“ vis dar atsilieka.

Tokios kainos telefone buvo pagrįsta tikėtis gerokai didesnio šuolio.

20 W belaidis įkrovimas taip pat patogus laikant telefoną ant darbo stalo, nors ypatingo įspūdžio nedaro.

Ar tikrai verta už šį telefoną mokėti 2200 eurų?

Po dešimties dienų kasdienio gyvenimo su „Galaxy Z Fold 8 Ultra“ priėjau prie išvados, kad šis telefonas yra ne tiek revoliucija, kiek kryptinga ir kruopščiai nugludinta evoliucija.

Šioje kartoje „Samsung“ nesivaikė radikalių pokyčių. Vietoje to bendrovė sutelkė dėmesį būtent į tas sritis, kuriomis „Fold 7“ vartotojai buvo nepatenkinti: per standų lankstą, kiek per storą korpusą, ribotą baterijos talpą ir ne visada stabilų programinės įrangos veikimą.

Telefono privalumai iš tiesų įspūdingi.

Turime itin ryškų ekraną, kuris sėkmingai susidoroja net su tiesiogine saule, titanu sutvirtintą korpusą, kuris išgyveno realų kritimą, silicio ir anglies bateriją, pagaliau suteikiančią sulankstomam telefonui rimtesnę talpą, ir „One UI 9“, kuri profesionalų kelių užduočių atlikimą iš futuristinės idėjos pavertė kasdien naudojama funkcija.

Tačiau į trūkumus taip pat negalima numoti ranka.

10 MP teleobjektyvas iš esmės nesikeičia jau daugelį metų. Pažangios aušinimo sistemos trūkumas išryškėja ilgai apkraunant įrenginį, kai ima kristi kadrų dažnis. O visiškas „S Pen“ palaikymo nebuvimas daugeliui potencialių pirkėjų gali tapti vienu svarbiausių argumentų apsisprendžiant.

Taigi, ar verta jį pirkti?

Jeigu jau turite „Fold 7“, nuoširdžiai nemanau, kad atsinaujinimas yra būtinas.

Tačiau jeigu pereinate nuo įprasto plokščio išmaniojo telefono arba jau trejus ar ketverius metus naudojate senesnį „Fold“, puikaus ekrano, tvirtos konstrukcijos ir išskirtinio produktyvumo derinys suteikia tokią patirtį, kurią kitur rasti gana sunku.

Vertinant konstrukcijos kokybę, „Galaxy Z Fold 8 Ultra“ galbūt yra vienas labiausiai inžineriškai ištobulintų sulankstomų telefonų rinkoje.

Tačiau dėl netolygių patobulinimų kameros ir aušinimo srityse jis vis dar nėra tas visiškai nepriekaištingas ir revoliucinis produktas, kuris be jokių išlygų pateisintų „Ultra“ vardą.

Nepaisant to, tiems, kurie labiau vertina stabilumą, aukščiausios klasės surinkimo kokybę ir realų produktyvumą nei rizikingus formos eksperimentus, šis telefonas išlieka vienu stipriausių šių metų pasirinkimų sulankstomų įrenginių rinkoje.