EES oro uostuose: kaip keičiasi kelionės lietuviams

Europos Sąjungos atvykimo ir išvykimo sistema EES sparčiai keičia kelionių patirtį didžiuosiuose Europos oro uostuose. Nors technologija sukurta tam, kad padidintų sienų saugumą ir automatizuotų trečiųjų šalių piliečių registraciją, realybėje ji jau dabar sukelia ir labai apčiuopiamų pasekmių: ilgesnes eiles, daugiau laukimo ir sudėtingesnį kelionės planavimą.

Ši tema ypač aktuali Lietuvos keleiviams, dažnai skrendantiems per Frankfurtą, Amsterdamą, Miuncheną ar kitus didelius persėdimo centrus. Lietuvos rinka yra stipriai priklausoma nuo jungiamųjų skrydžių, todėl net nedideli pokyčiai pasienio procedūrose gali paveikti keliones iš Vilniaus, Kauno ar Palangos į Aziją, Ameriką ar Jungtinę Karalystę.

Didžiausios eilės padvigubėjo: ką rodo naujausi duomenys

Kelionių analizės bendrovės „Qsensor“ skaičiai rodo, kad kai kuriuose Europos oro uostuose didžiausias laukimo laikas per metus išaugo dvigubai. Ryškiausiai tai matyti ten, kur vienu metu atvyksta daug tarptautinių reisų ir kur pirmą kartą reikia atlikti biometrinę registraciją.

Frankfurtas, Miunchenas ir Amsterdamas – labiausiai paveikti mazgai

Frankfurto oro uoste 2026 m. liepą ilgiausias laukimas prie sienų kontrolės pasiekė 120 minučių, kai prieš metus panašiu laikotarpiu jis siekė apie 60 minučių. Miunchene pikas padidėjo nuo 31 iki 60 minučių, o Amsterdamo Schipholyje – nuo 80 iki 120 minučių.

Žinoma, tai nėra vidutinis visų keleivių patiriamas laikas. Tai yra ilgiausiai konkrečiu laikotarpiu užfiksuotos eilės, tačiau jos puikiai parodo sistemos apkrovą ir tai, kad EES oro uostų infrastruktūrai kelia visai naujus iššūkius.

Kas yra EES ir kodėl ji pakeitė pasų antspaudus

EES, arba įvažiavimo ir išvažiavimo sistema, yra bendra ES skaitmeninė platforma, skirta registruoti, kada trečiųjų šalių piliečiai įvažiuoja į Šengeno erdvę ir kada ją palieka. Iki šiol pasienyje dažniausiai buvo naudojami pasų antspaudai, tačiau jie palaipsniui keičiami automatizuotu duomenų rinkimu.

Biometriniai duomenys: veidas, pirštų atspaudai ir dokumentai

Pirmą kartą atvykstantis keleivis turi pateikti kelionės dokumento informaciją, veido atvaizdą ir pirštų atspaudus. Taip pat fiksuojama sienos kirtimo vieta ir data. Vėliau tapatybė gali būti tikrinama pagal jau sistemoje sukauptus duomenis, o tai teoriškai turėtų pagreitinti pakartotinius patikrinimus.

Tokia sistema sukurta siekiant automatiškai identifikuoti asmenis, viršijančius leidžiamo buvimo terminą, bei tuos, kurie bando naudoti suklastotus dokumentus ar apsimesti kitu asmeniu. EES trumpalaikį buvimą apibrėžia kaip iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Kokiems keliautojams taikoma ši tvarka

Naujoji sienų kontrolė aktuali visiems trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Šengeno erdvę trumpam laikui. Tai apima ir tuos, kuriems reikalinga trumpalaikė viza, ir keliautojus iš bevizio režimo šalių.

Britai, amerikiečiai, kanadiečiai ir kiti ne ES piliečiai

Praktiškai tai reiškia, kad EES taikoma Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų, Kanados, Australijos ir daugelio kitų valstybių piliečiams. Po „Brexit“ britams ši tvarka tapo ypač juntama, nes jie prie Šengeno išorės sienų nebelaikomi ES piliečiais.

Tuo tarpu Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos piliečiai EES sistemoje neregistruojami. Tai svarbi detalė lietuviams, kurie dažnai keliauja po Europą ir nenori painioti vidaus Šengeno skrydžių su sienos kirtimu iš trečiosios šalies.

Yra ir išimčių: kai kuriems trečiųjų šalių piliečiams, turintiems ilgalaikę Šengeno vizą arba leidimą gyventi, registracijos gali būti netaikomos. Be to, jaunesniems nei 12 metų vaikams pirštų atspaudai neimami, nors jų įvažiavimas ir išvykimas vis tiek gali būti pažymimi kitu būdu.

Didžiausia problema – pirmasis biometrinis patikrinimas

Technologiniu požiūriu EES nėra sudėtinga idėja: sistemos tikslas yra skaitmenizuoti sienų kontrolę, sumažinti rankinį darbą ir pagerinti duomenų tikslumą. Tačiau būtent pirmasis susitikimas su sistema tapo didžiausiu keleivių srautų stabdžiu Europos oro uostuose.

Kodėl procesas stringa piko metu

Pirmą kartą kertant Šengeno išorinę sieną reikia sukurti individualią elektroninę bylą, patikrinti paso duomenis, nuskenuoti veidą ir paimti pirštų atspaudus. Europos Komisija teigia, kad vidutiniškai viena registracija trunka apie 70 sekundžių, o geriau pasiruošusiose valstybėse – apie 30 sekundžių.

Skaičiai atrodo nedideli, kol reikia aptarnauti tūkstančius keleivių, vienu metu atskridusių iš kelių ilgųjų reisų. Jei pasienio poste trūksta darbuotojų, savitarnos kioskų ar automatinių vartų, kiekviena papildoma minutė tampa ilga eile. Prie to prisideda ir techniniai trikdžiai: lėtas duomenų perdavimas, gedimai arba situacijos, kai sistema negali patikimai nuskaityti biometrinių duomenų.

Vyresnio amžiaus keleivių pirštų atspaudus technologija kartais atpažįsta sunkiau, o šeimų patikra taip pat užtrunka ilgiau, nes kiekvieno žmogaus duomenys apdorojami atskirai. Tai ypač svarbu oro uostams, kuriuose keleivių srautai yra sezoniniai ir smarkiai išauga vasarą.

Kaip EES veikia oro linijas ir skrydžių tvarkaraščius

Oro linijos jau ne kartą įspėjo, kad dėl EES kai kurie keleiviai nespėja į jungiamuosius skrydžius. Tai ypač aktualu tokiose vietose kaip Frankfurtas ar Amsterdamas, kur persėdimai yra vienas pagrindinių verslo modelio elementų. Lietuvos keleiviams tai reiškia didesnę riziką prarasti jungtį, kai skrendama per didelį Europos mazgą į tolimesnį reisą.

Vėlavimai, praleisti persėdimai ir tuščios vietos lėktuvuose

Oro uostų ir oro linijų asociacijos vasaros pradžioje perspėjo Europos Komisiją, kad situacija kai kur pasiekė kritinį tašką. Buvo pranešimų apie keleivius, kelias valandas laukiančius prie kontrolės, praleistus persėdimus ir žmones, kurie nespėja prie įlaipinimo vartų.

Vienais atvejais lėktuvai vėluoja, kol iš esmės patikrinama didelė dalis keleivių. Kitais atvejais orlaiviai išskrenda su tuščiomis vietomis, nors bilietai jau parduoti. Tai kelia papildomų kaštų oro linijoms, o kartu blogina vartotojų patirtį, kuri šiandien aviacijoje yra beveik tokia pat svarbi kaip ir pati skrydžio kaina.

„Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary sistemą pavadino prastai suplanuota ir ragino leisti keleiviams dalį duomenų pateikti internetu dar prieš kelionę. Tokia idėja yra logiška ir iš technologinės perspektyvos: išankstinė skaitmeninė registracija galėtų sumažinti apkrovą oro uostuose, kaip tai jau daroma daugelyje kitų skaitmeninių paslaugų.

Kur EES veikia gerai, o kur kyla daugiausia problemų

Europos Komisija pabrėžia, kad ne visuose oro uostuose situacija sudėtinga. Iš maždaug 1500 EES naudojančių sienos kirtimo punktų dauguma veikia be didesnių sutrikimų. Vis dėlto didžiausios problemos atsiranda ten, kur sutelkti dideli tarptautinių skrydžių srautai ir kur infrastruktūra ne visuomet pritaikyta staigiam apkrovos šuoliui.

Turizmo centrai ir tranzitiniai mazgai

Daugiausia iššūkių fiksuojama populiariuose turistiniuose regionuose ir didžiuosiuose persėdimo centruose, kur per trumpą laiką nusileidžia keli lėktuvai iš trečiųjų šalių. Vasarą sutrikimų buvo Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir kitose valstybėse.

Anksčiau tarp probleminių vietų buvo minimi Tenerifės Pietų, Maljorkos, Alikantės, Malagos, Bergamo, Krokuvos ir Paryžiaus Bovė oro uostai. Vis dėlto reali situacija priklauso nuo paros laiko, skrydžių intensyvumo ir pasienio tarnybų pasirengimo.

Ką tai reiškia Lietuvai ir Lietuvos keliautojams

Nors EES tiesiogiai neregistruoja Lietuvos piliečių, jos poveikį lietuviai jaučia netiesiogiai. Jei iš Vilniaus skrendama į JAV ar Jungtinę Karalystę su persėdimu Frankfurte, Amsterdame ar Paryžiuje, būtent ten ir bus atlikta pirmoji biometrinė registracija, jei keliautojas yra trečiosios šalies pilietis. Tai svarbu ir Lietuvos verslui, kuris priima daug komandiruočių svečių, partnerių ar turistų iš už ES ribų.

Verslui, turizmui ir kelionių planavimui

Lietuvos įmonėms, organizuojančioms renginius, konferencijas ar tarptautinius susitikimus Vilniuje ir Kaune, verta įvertinti, kad svečių iš trečiųjų šalių kelionės gali užtrukti ilgiau nei anksčiau. Oro uostų eilių rizika taip pat turi įtakos turistų srautams, nes bloga patirtis greitai išplinta socialiniuose tinkluose ir kelionių platformose.

Kelionės planavime tai reiškia paprastą, bet svarbią taisyklę: skrydžius reikia rinktis atsargiau, paliekant didesnį laiko tarpą persėdimams. Lietuvos keleiviai, ypač tie, kurie skrenda darbo reikalais, jau dabar vertina ne tik bilieto kainą, bet ir oro uosto patikros patikimumą, savitarnos sprendimus bei informacijos prieinamumą anglų ar kitomis kalbomis.

Laikinas EES išjungimas – kompromisas, bet ne sprendimas

Europos Komisija kai kuriais atvejais leidžia laikinai išjungti dalį EES funkcijų, jei konkrečiame postė susidaro išskirtinai ilgos eilės. Tokia praktika buvo taikoma kai kuriuose didžiuosiuose oro uostuose, tarp jų Paryžiuje ir Amsterdame, kur didžiausios apkrovos metu keleiviai buvo tikrinami supaprastinta tvarka.

Toks laikinas lankstumas leidžia išvengti visiško srautų sustojimo, tačiau kartu atskleidžia, kad sistema dar nėra iki galo subrendusi visose vietose. Dabartinis pereinamas laikotarpis turėtų baigtis 2026 m. rugsėjo pradžioje, tačiau oro linijos ir oro uostai ragina jį pratęsti, kol bus įrengta daugiau patikimų savitarnos kioskų, sustiprintos sienos apsaugos pajėgos ir sutvarkyti techniniai nesklandumai.

Ar EES yra pažangus skaitmeninis sprendimas?

Iš esmės taip. EES yra vienas ambicingiausių ES skaitmeninės sienų kontrolės projektų, kuriame derinami biometriniai duomenys, centralizuota registracija ir automatizuotas tikrinimas. Tai labai panašu į kitus modernius skaitmeninius sprendimus, kuriuos matome finansų, sveikatos ar e. valdžios sektoriuose: daugiau duomenų, daugiau automatizacijos, daugiau kontrolės.

Privalumai ir trūkumai

Privalumai akivaizdūs: geresnis saugumo lygis, tikslesnis buvimo laiko stebėjimas, mažesnė dokumentų klastojimo rizika ir efektyvesnė duomenų analizė. Tačiau trūkumai taip pat labai realūs: ilgesnės eilės, didesnis poreikis personalui, sudėtingesnis pirmasis atvykimas ir reikalingos investicijos į infrastruktūrą.

Technologijų požiūriu EES yra geras pavyzdys, kaip skaitmenizacija ne visada iš karto padaro procesą greitesnį. Kartais ji pagerina saugumą, bet kartu padidina pradinę vartotojo patirties kainą. Būtent todėl oro uostams, įskaitant tuos, kuriais naudojasi lietuviai, svarbu ne tik įsidiegti sistemą, bet ir užtikrinti jos mastelio keitimą, patikimumą bei realų pasirengimą piko apkrovoms.

145 mln. įrašų ir vienas klausimas: ar saugumas vertas kainos?

Europos Komisijos duomenimis, iki 2026 m. liepos pabaigos EES jau buvo užregistruota daugiau kaip 145 mln. atvykimų ir išvykimų. Tai milžiniškas mastas ir aiškus ženklas, kad naujoji sistema tapo ne eksperimentu, o kasdienės Europos sienų kontrolės dalimi.

Komisija teigia, kad EES padėjo identifikuoti saugumo riziką keliančius asmenis ir dešimtis tūkstančių keliautojų, kuriems nebuvo leista atvykti dėl suklastotų ar nebegaliojančių dokumentų, neaiškaus kelionės tikslo ar ankstesnio buvimo termino viršijimo. Kartu sistema leidžia tiksliai apskaičiuoti, kiek laiko žmogus praleido Šengeno erdvėje, ko anksčiau nebuvo įmanoma padaryti taip tiksliai vien pagal pasų antspaudus.

Vis dėlto 2026 metų vasaros patirtis rodo, kad didesnis saugumas turi savo kainą. Kuo sudėtingesnė pirma registracija, tuo labiau viskas priklauso nuo oro uostų pasirengimo, žmonių skaičiaus, automatizacijos ir patikimos techninės įrangos. Lietuviams, kurie dažnai keliauja per didžiuosius Europos oro uostus, tai reiškia labai praktišką pamoką: kelionė šiandien yra ne tik bilietas ir lagaminas, bet ir skaitmeninė patikros infrastruktūra, kuri gali lemti visą kelionės eigą.