Alphabet po 11 metų: kaip Google pakeitė savo ateitį

Vienuolika metų technologijų pasaulyje gali prabėgti kaip akimirka. Arba tapti ištisa epocha. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Google padarė tai, kam ryžtasi nedaug įmonių: persitvarkė iš vidaus, atskirdama pelningą pagrindinį verslą nuo drąsių eksperimentų portfelio ir taip sukurdama Alphabet.

Šis žingsnis buvo paskelbtas paprastame, bet labai aiškiame Larry Page’o ir Sergey Brino laiške. Jie suteikė struktūrą tam, kas iki tol veikė po vienu stogu: paieškai, reklamai, YouTube, Android, Chrome ir debesijos paslaugoms vienoje pusėje, o autonominiams automobiliams, gyvybės mokslams ir futuristiniams ryšio projektams kitoje. Tikslas buvo paprastas, nors ir ambicingas: aiškiau atskirti finansinius srautus, leisti vadovams susitelkti ir suteikti proveržio projektams erdvės augti, neįtraukiant pagrindinio pajamų šaltinio į kiekvieną riziką.

Sundaras Pichai, jau prižiūrėjęs svarbiausius Google produktus, tapo Google generaliniu direktoriumi. Larry Page’as perėmė Alphabet vairą. Investuotojams patiko aiškumas, todėl akcijos tą pačią dieną pakilo daugiau nei šešiais procentais. Tai buvo įmonės pertvarka, skambėjusi kaip pažadas: skaidrumas ir disciplina gali derėti su drąsiomis inovacijomis.

Tolesnė istorija primena mišrų investicijų portfelį. Kai kurie statymai pasiteisino. Waymo išaugo į vieną pažangiausių autonominio vairavimo bendrovių pasaulyje. Google Cloud pakilo į aukščiausią debesijos paslaugų teikėjų lygą, o įmonėms skirtas sprendimas tapo strateginiu visos bendrovės pagrindu. Kiti projektai nerado tvaraus verslo modelio. Loon ir Stadia yra ryškiausi pralaimėjimai, tačiau jų nesėkmės sukėlė mažiau šalutinės žalos būtent todėl, kad struktūra juos izoliavo.

Šis atskyrimas pakeitė paskatas. Dukterinės bendrovės galėjo siekti ilgalaikių mokslo tikslų ir eksperimentuoti su produktais, neverčiant kiekvieno ketvirčio tapti įtampos šaltiniu. Vadovai galėjo būti vertinami pagal tinkamus rodiklius: pagal Google paieškos ir reklamos pajamų augimą arba pagal techninius robotikos ar biotechnologijų padalinio pasiekimus. Trumpai tariant, Alphabet sukūrė kontroliuojančiąją bendrovę, kuri skirtingų rūšių darbą vertino skirtingai.

Praėjus vienuolikai metų, Alphabet eksperimentas tapo kur kas daugiau nei istorine pastaba. Tai modelis, rodantis, kaip didelės technologijų bendrovės gali derinti stabiliai pajamas generuojančius verslus su spekuliatyviais, rizikingais statymais. Jis įrodo, kad riziką galima institucionalizuoti, suteikti jai erdvės, finansavimą ir valdymo taisykles, kartu apsaugant tas verslo dalis, kurios užtikrina kasdienį įmonės veikimą.

Kokia pagrindinė išvada? Struktūra svarbi. Strategija svarbi. Tačiau galbūt tikriausia pamoka yra kultūrinė: ambicingiems projektams reikia suteikti pakankamai erdvės greitai klysti ir dar greičiau mokytis, nes dėl to stiprėja visa įmonė. Ar daugiau technologijų milžinių netrukus perims Alphabet modelį? Stebėkite atidžiai, nes atsakymą parodys kitas dešimtmetis.