Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai pristatė pažangų radiacijos dozimetrijos jutiklį, kuris gali tiksliai nustatyti jonizuojančiosios spinduliuotės dozę, intensyvumą, kryptį ir galimą šaltinio vietą. Tai svarbi žinia ne tik akademinei bendruomenei Vilniuje, bet ir visai Lietuvos rinkai, kurioje auga poreikis patikimoms saugos, pramonės kontrolės ir kritinės infrastruktūros stebėsenos technologijoms.
VU Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Fotoelektrinių reiškinių tyrimų grupės sukurtas sprendimas išsiskiria tuo, kad gali veikti itin plačiame radiacijos dozių intervale – nuo labai mažų apšvitos lygių iki ekstremalių dozių, būdingų pramoninėms avarijoms ar branduolinėms incidentų zonoms. Tokia savybė leidžia kalbėti apie technologiją, kuri aktuali ne vien laboratoriniams tyrimams, bet ir realioms civilinės saugos situacijoms Lietuvoje bei užsienyje.
Kaip veikia trijų sluoksnių dozimetrijos technologija?
Naujasis VU jutiklis yra mažesnis už žirnį, tačiau jo viduje sujungti trys skirtingi funkcionalūs sluoksniai. Kiekvienas jų reaguoja į spinduliuotę savaip, todėl bendras signalų vertinimas suteikia daugiau informacijos nei įprasti vieno tipo radiacijos matuokliai.
Pagrindinės jutiklio dalys
Įrenginį sudaro scintiliatoriaus sluoksnis, organinis EPR, arba elektronų sukinių rezonanso, jutiklis ir puslaidininkinis fotosensorius. Scintiliatorius, paveiktas jonizuojančiosios spinduliuotės, ima skleisti šviesą. Šis signalas perduodamas šviesolaidžiu ir analizuojamas spektrofotometru. Puslaidininkinis fotosensorius tiriamas lazerine spinduliuote ir mikrobangų atsaku, o organinio jutiklio informacija nuskaitoma EPR spektrometru.
Toks daugiasluoksnis matavimo principas leidžia tiksliau įvertinti ne tik apšvitos dozę, bet ir spinduliuotės spektrą. Kitaip tariant, sistema gali padėti atsakyti į praktinius klausimus: kokio tipo radiacija aptikta, iš kurios krypties ji sklinda ir kiek toli gali būti jos šaltinis.
Kuo ši technologija pranašesnė už įprastus radiacijos matuoklius?
Tradiciniai dozimetrai dažnai yra orientuoti į konkretų matavimo diapazoną arba vieną spinduliuotės analizės būdą. VU fizikų sprendimas siekia apjungti kelis matavimo kanalus, todėl gali būti naudingas sudėtingose situacijose, kai radiacijos lygis greitai kinta arba reikia nustatyti ne tik dozę, bet ir šaltinio padėtį.
Svarbus privalumas – galimybė veikti realiuoju laiku. Tai ypač aktualu avarinėms tarnyboms, pramonės įmonėms ir branduolinės saugos specialistams, kuriems sprendimus tenka priimti greitai. Lietuvos institucijoms ir įmonėms tokia technologija galėtų suteikti daugiau duomenų apie pavojingas zonas, sumažinti žmonių riziką ir pagerinti reagavimo tikslumą.
Panaudojimo sritys: nuo laboratorijų iki dronų
VU sukurtas radiacijos jutiklis gali būti pritaikomas mokslo laboratorijose, branduolinės energetikos objektų priežiūroje, pramonės procesuose, radioaktyviųjų šaltinių paieškoje ir civilinės saugos operacijose. Lietuvoje tai aktualu ne tik Vilniuje ar Kaune veikiančioms technologijų įmonėms, bet ir energetikos, logistikos, aplinkosaugos bei saugos sektoriams.
Vienas perspektyviausių scenarijų – jutiklio integravimas į dronus. Nuotoliniu būdu valdoma sistema galėtų įskristi į pavojingą teritoriją ir surinkti duomenis be tiesioginio žmogaus dalyvavimo. Tai atitinka pasaulines tendencijas, kai robotika, bepiločiai orlaiviai ir pažangūs sensoriai vis dažniau naudojami pavojingų aplinkų stebėsenai.
Lietuvos mokslas pasauliniame kontekste
Šis išradimas remiasi ilgamečiais VU mokslininkų tyrimais apie radiacijos poveikį puslaidininkiams ir medžiagų defektus. Ankstesnis VU mokslininkų sukurtas jonizuojančiosios spinduliuotės vertinimo sprendimas jau naudojamas CERN – vienoje svarbiausių pasaulio branduolinių ir dalelių fizikos tyrimų organizacijų. Tai rodo, kad Lietuvoje kuriamos technologijos gali būti konkurencingos tarptautiniu mastu.
Trigubos struktūros dozimetrijos jutiklis ir jo nuskaitymo įrenginys patentuoti 2025 metais. Už šį darbą profesoriui Eugenijui Gaubui, profesoriui Tomui Čeponiui, Laimonui Deveikiui, Jevgenijui Pavlovui ir Vytautui Rumbauskui skirtas VU rektoriaus apdovanojimas už reikšmingus mokslo pasiekimus geriausio taikomojo darbo kategorijoje.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir technologijų ekosistemai?
Lietuvos rinka vis aktyviau domisi aukštųjų technologijų sprendimais, kurie jungia fotoniką, nanotechnologijas, puslaidininkius ir duomenų analizę. Radiacijos aptikimo jutiklis gali tapti pagrindu naujiems produktams, skirtiems pramonės saugai, infrastruktūros monitoringui ar specializuotai įrangai eksportui.
Lietuviams ši naujiena svarbi ir dėl platesnio saugumo konteksto. Patikima radiacijos kontrolė yra ne tik mokslinis klausimas, bet ir visuomenės apsaugos, energetinio saugumo bei technologinės nepriklausomybės dalis. Jei tokie sprendimai ateityje bus komercializuoti, Lietuva galėtų sustiprinti savo pozicijas nišinėje, bet strategiškai svarbioje aukštųjų technologijų rinkoje.
Sveiki! Esu Viltė, kasdien sekanti technologijų naujienas iš viso pasaulio. Mano darbas – pateikti jums svarbiausius ir įdomiausius IT pasaulio įvykius aiškiai ir glaustai.
Diskusija
Palikti komentarą
Komentarai
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.