4 Minutės
Lietuva žengia svarbų žingsnį į aukšto našumo kompiuterijos ir dirbtinio intelekto infrastruktūros elitą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija prisijungia prie Europos aukšto našumo kompiuterijos bendrosios įmonės EuroHPC iniciatyvos, skirtos dirbtinio intelekto gigagamykloms kurti. Kartu su Lenkijos skaitmeninių reikalų ministerija teikiamas bendras pasiūlymas, kuriuo siekiama suformuoti vienus galingiausių DI skaičiavimo pajėgumų Europoje.
Šis projektas Lietuvos rinkai svarbus ne tik kaip technologinė ambicija. Tai galimybė lietuviams – nuo startuolių Vilniuje iki gamybos įmonių Kaune – greičiau kurti, testuoti ir diegti dirbtinio intelekto sprendimus, kuriems reikia milžiniškos skaičiavimo galios, saugių duomenų paslaugų ir specializuotų modelių.
Kodėl DI gigagamyklos svarbios Lietuvai?
Dirbtinio intelekto gigagamyklos, arba AI Gigafactories, yra strateginė Europos Komisijos ir EuroHPC kryptis. Jomis siekiama sukurti naujos kartos infrastruktūrą, kuri leistų Europai konkuruoti su JAV ir Azijos technologijų lyderiais. Europos Sąjunga planuoja iš dalies finansuoti iki penkių tokių centrų, o Lietuvos dalyvavimas priklausys nuo to, ar Lenkijos verslo vedamas konsorciumas laimės Europos finansavimą.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas bendro pirkimo procedūros sutartį pasirašė 2026 m. liepos 7 d. Partnerystė remiasi anksčiau, 2026 m. sausio 26 d., Lietuvos ir Lenkijos ministerijų pasirašytu supratimo memorandumu dėl bendradarbiavimo dirbtinio intelekto srityje.
Pagrindinės galimybės: skaičiavimo galia, modeliai ir duomenys
Jeigu projektas bus įgyvendintas, Lietuvos institucijos, mokslininkai ir verslas galės naudotis pasaulinio lygio DI skaičiavimo resursais. Tai apimtų sukonfigūruotas darbo aplinkas, specializuotus dirbtinio intelekto modelius, duomenų paslaugas ir infrastruktūrą dideliems kalbos modeliams, vaizdo atpažinimui, kibernetiniam saugumui ar pramonės automatizavimui.
Tokie pajėgumai ypač aktualūs Lietuvos įmonėms, kurios šiandien dažnai remiasi užsienio debesijos paslaugomis. Regioninė DI infrastruktūra galėtų sumažinti priklausomybę nuo globalių platformų, pagerinti duomenų suverenitetą ir suteikti daugiau galimybių kurti sprendimus lietuvių kalba.
Kaip tai dera su „LitAI“ projektu Vilniuje?
Naujoji iniciatyva papildytų Vilniuje kuriamą Lietuvos dirbtinio intelekto gamyklą „LitAI“. Nacionalinis projektas orientuotas į vietos ekosistemą, o bendras Lietuvos ir Lenkijos dalyvavimas EuroHPC programoje leistų šiuos pajėgumus išplėsti regioniniu mastu. Tai galėtų tapti tiltu tarp Lietuvos universitetų, viešojo sektoriaus, startuolių ir didesnių Europos technologijų konsorciumų.
Naudojimo scenarijai Lietuvos verslui
Lietuvos rinkoje DI sprendimų poreikis sparčiai auga: finansų sektorius automatizuoja rizikos vertinimą, e. prekyba diegia personalizuotas rekomendacijas, gamyba Kaune ir kituose pramonės centruose ieško prognozinės priežiūros sprendimų, o viešasis sektorius analizuoja duomenis efektyvesnėms paslaugoms. Gigagamyklos infrastruktūra galėtų pagreitinti šių sprendimų kūrimą ir sumažinti jų kainą.
Palyginti su įprastomis debesijos paslaugomis, Europos DI gigagamyklos būtų orientuotos į didelio masto dirbtinio intelekto mokymą ir saugų duomenų apdorojimą. Tai svarbu organizacijoms, kurios dirba su jautria informacija arba nori užtikrinti atitiktį Europos Sąjungos reguliavimui.
Kada galima tikėtis rezultatų?
Numatoma, kad pirmosios Europos dirbtinio intelekto gigagamyklos veiklą pradės 2028 m. Jos bus finansuojamos, statomos ir valdomos privačių konsorciumų, atrinktų per EuroHPC pirkimų procedūrą. Lietuvai tai gali tapti reikšmingu postūmiu stiprinant skaitmeninę ekonomiką, nacionalinį saugumą ir technologinį konkurencingumą.
Jeigu Lietuvos ir Lenkijos iniciatyvai pavyks pritraukti Europos finansavimą, Baltijos ir Vidurio Europos regionas gali tapti pastebimu dirbtinio intelekto inovacijų centru. Lietuvos technologijų bendruomenei tai reiškia daugiau galimybių kurti globaliai konkurencingus produktus neišvykstant iš vietinės ekosistemos.
Šaltinis: eimin.lrv
Palikite komentarą