3 Minutės
Įsivaizduokite, kad jūsų išmanusis laikrodis patenka į klinikinę laboratoriją. Mažyčiai jutikliai. Dideli tikslai. Būtent tokį vaizdą kuria „Samsung“ ir į skaitmeninius sprendimus orientuota klinikinių tyrimų bendrovė „Alcedis“, siekdamos įtraukti vartotojų dėvimuosius įrenginius į oficialių medicinos tyrimų sistemą.
Pagal susitarimą „Samsung“ teiks sveikatos duomenis, surinktus iš savo dėvimųjų įrenginių, o „Alcedis“ imsis sudėtingesnės dalies: rinks, valys, analizuos ir pavers šiuos biometrinius duomenų srautus į įrodymus, kuriuos būtų galima naudoti farmacijos tyrimuose ir kituose klinikinių tyrimų procesuose. Tai nėra vien paprastas duomenų perdavimas. Tai bandymas nuolat renkamus kasdienius rodiklius paversti informacija, tinkama reguliuotojams ir gydytojams.
Dėmesys skiriamas kliniškai patvirtintiems matavimams, tokiems kaip bioelektrinės varžos analizė (BIA) ir elektroderminis aktyvumas (EDA), taip pat funkcijoms, susijusioms su obstrukcinės miego apnėjos (OSA) nustatymu ir prieširdžių virpėjimo (AFib) signalais. Ši partnerystė galėtų kasdienius dėvimuosius įrenginius paversti tyrimų kokybės duomenų srautais.
Kodėl tai svarbu? Nes dėvimieji įrenginiai šiandien yra plačiai paplitę ir nuolat renka realaus pasaulio sveikatos informaciją už gerokai mažesnę kainą nei tradiciniai klinikiniai tyrimai. Tačiau yra ir problema: neapdoroti dėvimųjų įrenginių duomenys dažnai būna triukšmingi, nevienodi ir atskirti nuo klinikinio konteksto. Nedaug organizacijų turi sistemas, galinčias patikrinti, interpretuoti ir pateikti šiuos signalus kaip įrodymus, atitinkančius mokslinius bei reguliacinius standartus. „Alcedis“ siekia užpildyti šią spragą.
Praktinių kliūčių netrūksta. Jutiklių kalibravimas, algoritmų skaidrumas, reguliuotojams priimtini vertinamieji kriterijai - visa tai nėra smulkmenos. Be to, lieka sutikimo, privatumo ir duomenų valdymo klausimai. Kas gali matyti duomenis? Kiek laiko jie saugomi? Kaip jie anonimizuojami? Šie veiklos ir etikos aspektai lems, ar tokio tipo partnerystė taps sektoriaus modeliu, ar liks vienkartiniu eksperimentu.
Jei mechanizmas veiks, nauda akivaizdi: greitesni decentralizuoti klinikiniai tyrimai, tikslesnė nuotolinė pacientų stebėsena ir nauji biomarkeriai, gaunami iš kasdienio gyvenimo. Jei nepavyks, tai primins, kad didelis duomenų kiekis savaime nereiškia kliniškai naudingų įžvalgų. Bet kuriuo atveju artimiausi keleri metai parodys, ar vartotojų dėvimieji įrenginiai iš tiesų gali iš gyvenimo būdo technologijų tapti patikimais medicininių tyrimų įrankiais ir ar pacientai bei reguliuotojai jais pasitikės, kai tai įvyks.
Šaltinis: gsmarena
Palikite komentarą