7 Minutės
Vilniaus Liepkalnis ilgą laiką daugeliui lietuvių asocijavosi su oro uostu, logistika, sandėliais, lengvąja gamyba ar žiemos pramogomis. Tačiau ši sostinės dalis sparčiai keičia savo tapatybę. Šiandien vis garsiau kalbama, kad Liepkalnis Vilniuje gali tapti tuo, kuo Suomijai tapo Espoo prie Helsinkio, o Švedijai – Kista prie Stokholmo: aukštųjų technologijų, mokslo, verslo ir gyvenimo kokybės centru.
Lietuvos rinkai tai svarbu ne tik dėl naujų nekilnojamojo turto projektų. Kalbama apie platesnę miesto ir šalies ekonomikos transformaciją: čia gali telktis elektronikos gamyba, inžinerija, dirbtinis intelektas, daiktų interneto sprendimai, gyvybės mokslai, automatizacija ir kitos skaitmeninės inovacijos. Tokios kryptys Lietuvai leidžia konkuruoti ne vien pigesne darbo jėga, o aukšta pridėtine verte.
Kodėl Liepkalnis lyginamas su Espoo ir Kista?
Praėjusio amžiaus antroje pusėje Šiaurės Europos didmiesčiai susidūrė su panašia problema: istoriniuose centruose ėmė trūkti erdvės naujoms laboratorijoms, technologijų įmonėms, universitetų padaliniams ir moderniai pramonei. Helsinkio ir Stokholmo prieigose pradėtos formuoti teritorijos, kuriose buvo galima planuoti lanksčiau, statyti didesnius kompleksus ir kurti visą inovacijų ekosistemą.
Per kelis dešimtmečius tokios vietos virto ne paprastais verslo parkais, o miestų ekonomikos varikliais. Jose atsirado ne tik biurai ar gamyklos, bet ir paslaugos, restoranai, sporto erdvės, būstas, viešasis transportas, mokslinių tyrimų infrastruktūra. Būtent tokia kryptis šiandien tampa aktuali ir Lietuvai, ypač Vilniuje, kur technologijų sektorius auga greitai, o erdvės plėtrai centrinėse miesto dalyse ribotos.
Vilniaus atvejis: nuo logistikos iki išmaniųjų technologijų
Liepkalnis turi kelis svarbius privalumus. Jis yra netoli Vilniaus oro uosto, turi ryšį su pagrindinėmis transporto arterijomis, yra šalia augančių Kalnėnų, perspektyvių Salininkų teritorijų, planuojamo Launagių rajono ir platesnės pietinės sostinės konversijos zonos. Tai reiškia, kad rajonas gali tapti ne izoliuota pramonine sala, o daugiafunkce miesto dalimi, kurioje žmonės dirba, gyvena ir naudojasi paslaugomis.
Svarbų impulsą šiai transformacijai davė „Teltonikos“ plėtros planai. Įmonės gamybos ir technologijų projektai Liepkalnyje siunčia aiškią žinutę Lietuvos ir užsienio investuotojams: ši teritorija orientuojasi į aukštą pridėtinę vertę, inžinerines kompetencijas ir modernią gamybą. Tai aktualu ne tik Vilniuje dirbantiems specialistams, bet ir įmonėms iš Kauno, Klaipėdos ar kitų Lietuvos miestų, ieškančioms vietos plėtrai sostinėje.
Ne vienos įmonės miestelis, o platesnė ekosistema
Nors „Teltonikos“ projektai yra vienas ryškiausių pokyčių katalizatorių, Liepkalnio ateitis neturėtų apsiriboti vienos bendrovės įtaka. Ilgalaikę vertę kuria įvairovė: startuoliai, mokslinių tyrimų centrai, gamybos įmonės, paslaugų teikėjai, logistikos partneriai, biurai, laboratorijos ir kasdienes darbuotojų reikmes aptarnaujantys verslai.
Vilniaus planuose svarbią vietą užima ir Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko plėtra. Šis valstybinės svarbos ekonominis projektas, jau pritraukęs reikšmingų investicijų, siejamas su gyvybės mokslais, inovacijomis ir aukštųjų technologijų pramone. Jei jo kryptis bus sėkmingai išplėsta į Liepkalnio pusę, rajonas gali tapti vienu reikšmingiausių technologinių mazgų Lietuvoje.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui?
Lietuvos įmonėms tokia koncentracija suteikia praktinių pranašumų. Pirmiausia, mažėja atstumas tarp gamybos, tyrimų, tiekėjų ir paslaugų. Antra, lengviau pritraukti talentus, nes darbuotojams svarbu ne tik atlyginimas, bet ir patogi darbo vieta, susisiekimas, pietų, sporto, laisvalaikio bei būsto galimybės. Trečia, inovacijų rajonai dažnai sukuria tinklaveikos efektą: kaimynystėje esančios įmonės greičiau keičiasi idėjomis, darbuotojais ir technologiniais sprendimais.
Tai ypač svarbu Lietuvos rinkai, kur konkurencija dėl inžinierių, programuotojų, produktų vadovų, duomenų analitikų ir gamybos automatizavimo specialistų nuolat didėja. Jei Vilniuje atsiras stiprus pietinis technologijų klasteris, jis gali papildyti jau veikiančius skaitmeninių paslaugų, finansinių technologijų ir startuolių centrus.
„Liepkalnio verslo parkas“: lanksti infrastruktūra augančioms įmonėms
Vienas naujosios Liepkalnio krypties ženklų – „Capitalica Industries“ vystomas „Liepkalnio verslo parkas“. Po parengiamųjų darbų pradėtos pirmojo etapo statybos, kuriose numatyta beveik 16 tūkst. kv. m modernių komercinių patalpų. Projektas orientuotas į A++ energinio efektyvumo klasę, daugiafunkciškumą ir galimybę derinti sandėliavimą, ekspoziciją, biurus bei paslaugas.
Pirmame etape suplanuotos 32 patalpos dviejuose pastatuose, o dalis jų jau parduota. Pirkėjų profilis rodo, kad Liepkalnis išlaiko ryšį su oro uostu, aviacija, didmenine prekyba ir logistika, tačiau tuo pat metu juda link aukštesnės pridėtinės vertės segmentų. Tai nėra vien tradicinis „stock-office“ formatas – projektas taikosi į lankstesnį modelį, kuriame verslas gali augti kartu su rajono ekosistema.
Pagrindinės projekto savybės
„Liepkalnio verslo parkas“ išsiskiria keliomis įmonėms aktualiomis savybėmis. Aukštos lubos leidžia efektyviau organizuoti sandėliavimą ar specializuotą gamybą. Garažo vartų galimybė palengvina prekių judėjimą. Erdvi automobilių aikštelė svarbi tiek darbuotojams, tiek klientams. Miestietiškai apželdinta aplinka padeda kurti patrauklesnę darbo vietą, o A++ energinė klasė tampa vis svarbesnė įmonėms, kurios skaičiuoja ne tik nuomos ar įsigijimo kainą, bet ir ilgalaikes eksploatacines išlaidas.
Tokios patalpos gali būti aktualios elektronikos komponentų tiekėjams, e. prekybos įmonėms, B2B paslaugų bendrovėms, techninės priežiūros centrams, laboratorijoms, inžinerinių sprendimų kūrėjams ir įmonėms, kurioms reikia vienoje vietoje turėti biurą, nedidelę gamybą bei sandėlį.
Palyginimas su tradicinėmis verslo zonomis
Tradicinės pramoninės teritorijos dažnai buvo planuojamos atskiriant darbą nuo miesto gyvenimo. Jose daug dėmesio skirta transportui ir gamybai, tačiau mažiau – darbuotojų patirčiai, paslaugoms ir inovacijų ekosistemai. Liepkalnio vystymo kryptis skiriasi tuo, kad čia kalbama apie mišrią miesto struktūrą: šalia technologijų įmonių turėtų atsirasti maitinimo, sporto, laisvalaikio, prekybos ir kitos paslaugos.
Lyginant su Kaune stiprėjančiomis technologijų ir gamybos teritorijomis, Vilniaus Liepkalnis turi sostinės pranašumą – tarptautinių įmonių biurus, talentų koncentraciją, oro uosto artumą ir didesnę paslaugų rinką. Kita vertus, būtent Kauno patirtis rodo, kad moderni pramonė Lietuvoje gali sėkmingai vystytis ne tik biurų kvartaluose, bet ir specializuotose, gerai suplanuotose teritorijose.
Nauda lietuviams: darbo vietos, paslaugos ir miesto kokybė
Lietuviams ši transformacija gali reikšti daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų Vilniuje, geresnę miesto infrastruktūrą ir naujas galimybes smulkiajam bei vidutiniam verslui. Jei rajone dirbs tūkstančiai specialistų, natūraliai augs kavinių, sporto klubų, medicinos, vaikų priežiūros, transporto, IT paslaugų ir kasdienių patogumų poreikis.
Gyventojams tai gali suteikti galimybę dirbti arčiau namų, ypač tiems, kurie jau įsikūrę Kalnėnuose, Naujininkuose, Salininkuose ar kitose pietinėse Vilniaus dalyse. Verslui – tai galimybė įsikurti rajone, kurio vertė artimiausiais metais gali augti kartu su technologine koncentracija ir savivaldybės plėtros prioritetais.
Kas laukia toliau?
„Liepkalnio verslo parko“ plėtra numatyta keliais etapais. Po pirmojo etapo planuojamas dar vienas maždaug 10 tūkst. kv. m pastatas, o iki 2028 m. kompleksą turėtų papildyti paskutiniai apie 15 tūkst. kv. m bendro ploto pastatai. Užbaigto projekto vertė turėtų viršyti 100 mln. eurų.
Jeigu šalia komercinės infrastruktūros bus nuosekliai vystomas viešasis transportas, gatvių jungtys, paslaugos ir inovacijų pramonės parkas, Liepkalnis gali tapti vienu ryškiausių Lietuvos technologijų žemėlapio taškų. Tai būtų ne tik naujas verslo adresas Vilniuje, bet ir signalas, kad Lietuvos rinka bręsta sudėtingesniems, mokslo ir technologijų pagrindu kuriamiems projektams.
Sostinės pietuose formuojasi rajonas, kurio reikšmė gali peržengti nekilnojamojo turto ribas. Liepkalnis turi potencialo tapti vieta, kur susitinka gamyba, inovacijos, skaitmeniniai sprendimai ir kasdienis miesto gyvenimas – būtent tokios teritorijos šiandien lemia Europos miestų konkurencingumą.
Šaltinis: vilnijosnaujienos
Komentarai
roadx
Skamba ambicingai, bet jei realiai sutvarkys susisiekimą ir nepaliks vien biurų salos, tada gali ir suveikt
Palikite komentarą