4 Minutės
Karštis yra nematomas flagmanų našumo stabdis. Vieną akimirką jūsų telefonas pirmauja reitinguose. Kitą akimirką jis jau sukasi užburtame rate, sumažinęs spartą, kad apsisaugotų. Įsivaizduokite, jei sprendimas būtų ne dar didesnė garų kamera, o tikras miniatiūrinis radiatorius ir siurblys, paslėpti korpuso viduje.
Šis vaizdas nėra vien fantazija. Išverstoje Pietų Korėjos ataskaitoje teigiama, kad „Samsung“ subūrė specialią tyrimų komandą, kuri nagrinėja aktyvų aušinimą būsimiems „Galaxy“ modeliams. Inžinieriai vertina tiek ventiliatoriais paremtas oro sistemas, tiek sandarias skysčio cirkuliacijos kilpas, o skysčio aušinimo sprendimas, regis, sulaukia daugiau palankumo, nes šilumą pašalina tiesiai nuo mikroschemų rinkinio, užuot bandęs stumdyti karštą orą ankštame telefono korpuse.
Pranešama, kad Park Min, „Samsung“ Gamybos technologijų tyrimų instituto laboratorijos direktorius, pažymėjo, jog oro aušinimas gali veikti, tačiau ventiliatoriai kelia triukšmą ir prideda papildomo svorio, o tai aukščiausios klasės išmaniajam telefonui yra sunkiai priimtina. Sandari aušinimo skysčio kilpa, priešingai, taikosi į problemos šaltinį: aušinimo skystis cirkuliuoja, perneša šilumą ir išsklaido ją ten, kur ji nebegali pakenkti našumui.
Visai industrijai tai nebūtų revoliucija; žaidimų telefonų gamintojai su aktyviu aušinimu eksperimentuoja jau ne vienus metus. „Nubia“ įrenginiuose derinamos skysčio ir oro sistemos, o „Oppo“ bei „Vivo“ jau yra išleidusios sprendimų su ventiliatoriais. Net „Samsung“ čia turi istorinę pastabą: „Galaxy Note 9“ naudota „Water Carbon Cooling“ technologija rėmėsi fazės virsmu, kad šiluma būtų nukreipta nuo lusto. Vis dėlto kompaktiška, siurbliu varoma skysčio sistema „Galaxy“ telefone atrodytų kaip rimtas žingsnis į priekį.
Jei „Samsung“ pasirinks aktyvų skysčio aušinimą, tai būtų reikšmingiausias „Galaxy“ telefonų šilumos valdymo patobulinimas per daugelį metų. Kodėl tai svarbu? Nes terminis našumo ribojimas yra priežastis, dėl kurios telefonai kelias sekundes demonstruoja įspūdingus testų rezultatus, o vėliau tyliai praranda pajėgumą ilgesnio žaidimo ar sudėtingų DI užduočių pačiame įrenginyje metu. Geresnis ilgalaikis našumas nėra tik gražus skaičius specifikacijų lape; tai kasdienis privalumas tiems, kurie žaidžia, montuoja vaizdo įrašus ar naudojasi vietinėmis dirbtinio intelekto funkcijomis.
Dabartinis „Samsung“ atsakas buvo didesnės garų kameros ir sumanūs šilumos sklaidytuvai. Jie padeda, tačiau tai labiau laipsniški pataisymai problemai, kuri tampa vis aktualesnė, nes 2 nm lustai ir įrenginyje veikiantis DI kelia vis didesnius šilumos valdymo reikalavimus. Nepriklausomi testai jau parodė šią ribą: ilgalaikio našumo bandymuose didesnė „Galaxy S25 Ultra“ garų kamera vis tiek atsiliko nuo tokių konkurentų kaip „OnePlus 13“, kai reikėjo ilgiau išlaikyti didžiausią spartą.
Pažvelkite į „RedMagic“ „AquaCore“ kaip į realų pavyzdį: mažytis siurblys cirkuliuoja aušinimo skystį kilpoje ir aiškiai stabilizuoja našumą esant didelei apkrovai. Būtent tokią konkrečią inžineriją, o ne vien teoriją, dabar, kaip pranešama, analizuoja „Samsung“ komandos. Inžinieriai siekia daugybės perspektyvių idėjų. Vienos tampa antraštėmis, kitos moksliniais straipsniais, o kai kurios galiausiai atsiduria parduotuvių lentynose.
Ar „Samsung“ būsimame „Galaxy“ įdiegs siurbliu varomą skysčio kilpą? Tvirto atsakymo kol kas nėra. Tačiau jei taip nutiks, pokytis galėtų būti daugiau nei naujovė: jis galėtų pakeisti požiūrį į tai, kaip flagmanų klasės telefonai derina gryną galią su ilgalaikiu naudojimo patogumu. Įsiklausykite, ar neišgirsite siurblio ūžesio; galbūt tai bus garsas, reiškiantis, kad našumas pagaliau pasiveja ambicijas.
Šaltinis: phonearena
Palikite komentarą